Tiziano Demuro

(Italija)

Prie ko priprato mūsų žvilgsnis

Susitaikymas su kasdienėm patirtim, bergždžia ir banalia tikrove, tampa realybe, nutolusia nuo abstrakčių idealų.

Čia siūloma pradėti dairytis aplinkui ir teikti svarbą smulkmenoms – ne toms, kurios užpildo antraštes, o viskam, kas yra rutinos dalis, kas egzistuoja be fanfarų. Objektai, situacijos, pėdsakai, kasdieniai gestai, kuriuos įprasta mintis priskirtų nebeteikiantiems naudos ar tiesiog nebevertiems dėmesio, per naujas formas vėl suaktyvinami ir įtraukiami į vizualių minčių rinką. Kasdieniško, bergždžio, banalaus patyrimo priėmimas tampa tikrovės, esančios toli nuo abstrakčių idealų, pripažinimo pratimu. Objektas iš kasdienybės arba kasdienybė kaip objektas yra esminė šių ieškojimų dalis. Įsigilinimas į savo įprasta asmeninę rutiną prašosi išanalizuojamas atsižvelgiant į savirefleksijos poreikį ir į tai, kaip žmogus suvokia save pasaulio atžvilgiu. Tai būdas susivokti ir iš naujo apibrėžti savo tapatybę ne tik kaip menininkui, bet ir kaip individui, kuris yra visuomenės dalis.

Tiziano Demuro gimė 1992 m. Sardinijoje, gyvena ir dirba Milane. Baigė grafinio dizaino ir naujųjų meno technologijų studijas. Po laikotarpio Lietuvoje, kai dirbo „Kaunas Photo“ festivalyje, grįžo į Italiją ir studijavo fotografijos magistrantūroje dailės akademijoje Milane. Dirba laisvai samdomu fotografu, asmeniniame kūrybiniame kelyje naudodamas fotografijos ir kitas medijas tyrinėja periferines istorijas, kasdienybės banalumą, detales ir intymius elementus, vietas ir objektus, į kuriuos išskaidytos istorijos yra raktinės atkoduojant ir konstruojant kelią į galutinę evoliuciją.

The suggestion is to start looking around us, give weight to the little things, not those that fill the headlines, but everything that is part of the routine, that exists without fanfare. Objects, situations, traces, daily gestures, what common thought would classify as having reached the end of its usefulness or simply no longer worthy of note, is reactivated and reintroduced into the market of visual thought through new forms. Accepting the reality of everyday experience, of the futile, of the banal, becomes an exercise in validating reality far from abstract ideals. The everyday object or object of the everyday is a fundamental part of these searches. The interest in one's own ordinary and personal routine wants to be analyzed in relation to the need for self-reflection and how one perceives oneself with respect to the world. It is a way of becoming aware of oneself and redefining one's identity not only as an artist but as an individual who is part of society.

Born in 1992 in Sardinia, lives and works in Milan. Graduated in graphic design and in the New Technologies of Art. After an interlude in Lithuania, working for the Kaunas Photo Festival, he return to Italy and attends a MA in Photography at the Brera’s Academy of Fine arts in Milan. He works as a freelance photographer and follows a personal artistic path with photography and other mediums with a research about peripheral stories, banality of everyday life, details and intimate elements, places and objects that stratify in the stories and they are keys of decoding and construction of a path in complete evolution.