László Gálos
(Vengrija)
Virtuali būsena: kelionė
Iš skaitmeniniu požiūriu nereikšmingo vaizdų srauto parenku elementus, pagal kuriuos darau ambrotipus. Iš šių nuotraukų sukurtus skaitmeninius montažus labai sąmoningai verčiu abstrakcijomis. Gauta vaizdinė medžiaga yra atmosferinė mūsų miesto struktūrų, mūsų vizualinės kultūros ir, per ją, tapatybės transformacijos dokumentacija.
Fizinio ir virtualaus pasaulių sankirtoje atsiranda „trečioji realybė“. Šios dimensijos tyrimams aš naudoju vieną iš seniausių, bet įtaigiausių cheminio vaizdo išgavimo metodų: šlapio kolodijaus plokštelių. Tokių neabejotinai tikroviškų ir kasdieniškų, bet neatitinkančių žmogaus akies ir proto vizualinio suvokimo fotografijų tonų pasaulis, gylis ir įvairovė sutalpina ir praeitį, ir dabartį. Jų panaudojimas kuriant virtualius, t. y. aiškiai manipuliuojamus, sudėtingus ir nerealius vaizdus, yra toli siekianti eksperimentų serija. Savo projekto „Virtual“ potemėse skaitmenizavimą taikau keletu principų. „Presence“ grindžiamas mintimi, kad reginį sumenkina šiandieninis vaizdų srautas: nuolat plūstantys vaizdai ne tik susilieja tarpusavyje, bet ir sulieja viską aplink. Todėl iš nereikšmingų skaitmeninio vaizdų tvano atrinkau elementus, kurių pagrindu dariau ambrotipus. „Journey“ dalį fotografuoju miestuose, į kuriuos vykstu fiziškai ir gilinuosi tiek, kiek siūlo vidutinė turistinė kelionė, tiesą sakant, įprastai lemianti visai ne meniškas nuotraukas. Visada fotografuoju automatiniu režimu, mobiliuoju telefonu, ką matau vykstant tuo metu. Tačiau iš šių nuotraukų kuriamus skaitmeninius montažus itin sąmoningai nuvedu abstrakčia kryptimi, kuri, mano manymu, parodo tiek tikrovės, kiek jos gali pasiekti mūsų sąmonę slystant paviršiumi socialiniuose tinkluose ir spaudžiant mygtuką automatinėse kamerose. Šiuo metodu galima atskleisti virtualios realybės dalyvavimo įtaką fizinėms kelionėms ir potyriams. Gauta vaizdinė medžiaga yra mūsų miesto struktūrų, atmosferos, mūsų vizualinės kultūros, o su ja ir tapatybės transformacijos dokumentas – jei dokumento kategorija dar egzistuoja.
Kaip kūrėjas László Gálos tyrinėja subjektyvios ir „objektyvios“ tikrovės santykį. Bandydamas suvokimo ir pažinimo ribas, nuo 2015-ųjų savo fotografijoms beveik išimtinai naudoja šlapio kolodijaus plokštelių procesą. Nuo tada jo darbai buvo parodyti penkiolikoje personalinių parodų ir daugiau nei aštuoniasdešimtyje grupinių parodų ir festivalių Vengrijoje, Baltarusijoje, Vokietijoje, Indonezijoje, Italijoje, Lietuvoje, Meksikoje, Slovakijoje, Ispanijoje ir JAV. Nuo 2017 metų kasmet laimi Vengrijos nacionalinio kultūros fondo kūrybinę stipendiją. 2017 ir 2019 metais laimėjo pagrindinį prizą Sentešo (Vengrija) aktų fotografijos bienalėje. Nuo 2021 metų gyvena Nyderlanduose.
