Mastelis, medijos ir materialumas Aistės Kirvelytės kūryboje

Aistė Kirvelytė – menininkė, kurios kūryboje judėjimas tarp medijų, pirmiausia tarp fotografinio ar kino/videoatvaizdo ir tapybos, yra esminė dalis. Šį judėjimą nuolat komplikuoja mastelio pokytis – kino kadras ar jo fotografinis atspaudas fragmentuojamas, pertapoma laikraštinė fotografija tampa sienos dydžio, o jų seka – gigantiškais pseudokomiksais. Sykiu komplikuojama fotografinio (analoginio) ir tapybinio paviršiaus idėja. Šis pranešimas sutelkia dėmesį į judėjimo tarp medijų materialumą, zoom’o operacijas nebūdingoje medijoje, fizinių kūrybos sąlygų pėdsakus kūriniuose, fotografijos ir tapybos sąveiką.

Natalija Arlauskaitė – vizualumo ir kino tyrinėtoja, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė. Pagrindinės interesų sritys – vizualumo ir medijų teorija, istorinė vaizduotė, sovietmečio studijos, Antrojo pasaulinio karo atmintis, medicinos vaizdinija. Tarp knygų – Trumpas feministinės kino teorijos žinynas (2010), Savi ir svetimi olimpai: ekranizacijos tarp pasakojimo teorijos ir kultūros kritikos (2014), Nuožmi taika: žlugusių režimų fotografija dokumentiniame kine (2020, visos – Vilniaus universiteto leidykla), rinkinio Fokuse: moterys Lietuvos kine (Lapas, 2021) sudarytoja kartu su Lina Kaminskaite ir knygos Žiūrėti ir būti žiūrimai: feministinės kino teorijos sąvokos ir komiksai (Lapas, 2023) autorė kartu su Migle Anušauskaite.