Daphne van de Velde yra multimedijų menininkė, peržengianti fotografijos medijos apribojimus. Ji studijavo ArtEZ menų universitete ir Amsterdamo fotografijos akademijoje, kurią baigė su pagyrimu. Jos darbų vizualine kalba galima pavadinti fizinį kūno apčiuopiamumą, emocinio gyvenimo diskomfortą, atsirandantį ten, kur kūnas ribojasi su išoriniu pasauliu. Ji tyrinėja ryšio ilgesį pasaulyje, kuriame žmonės vis dažniau gyvena savo asmeninėje erdvėje – vis dažniau naudojame odą, siekdami neatskleisti intymiausių dalykų arba užkirsti kelią kitiems įsibrauti. Kaip susidoroti su „savęs" įkalinimu? Savo kūnu menininkė tyrinėja ribą kaip pereinamąją zoną tarp vidaus ir išorės. Fotografinis popierius veikia kaip odos pakaitalas – tai oda, kuri suartėja, liečia, fiziškai reaguoja, saugo ir izoliuoja. Ji eksperimentuoja su plokščiu fotografijų paviršiumi, juo manipuliuodama konstruoja trapias, į griuvėsius panašias fotoskulptūras. Tęstiniame projekte „Apie mane ir tave" vizualizuojamos ribinės intymumo patirtys, pažeidžiamas, gležnas kūnas, jo troškimai ir ilgesys. Savo kūryba menininkė bando perprasti intymumą, kuris išlieka sunkiai apčiuopiamas, nes yra toks draskantis – norime ir susilieti, ir kartu atsiskirti. Kova ar meilės aktas – jos darbuose niekada nėra visiškai aišku, ką veikia kūnas.
„Viskas, ko reikia, kad nuo abejingumo pereitume prie meilės, yra drąsa leistis, kad mums sudaužytų širdis." –Nick Cave, The Red Hand Files
Daphne van de Velde (g. 1973) darbai gvildena su fotografijos medija susijusius klausimus, tyrinėja jos galimybes. Kambaryje guli fotoskulptūrinis lavonas. Šiuo metu Nyderlanduose jos darbai yra vieni novatoriškiausių erdvinių fotografijos ir kitų medijų persidengimo pavyzdžių. Daphne van de Velde studijavo šokį ir architektūrą, vėliau studijas tęsė ArtEZ menų universitete ir Amsterdamo fotografijos akademijoje, kurią 2020 m. baigė su pagyrimu. Savo kūnu ji tyrinėja ribą kaip pereinamąją zoną tarp vidaus ir išorės. Fotografinis popierius veikia kaip odos pakaitalas – tai oda, kuri suartėja, liečia, fiziškai reaguoja, saugo ir izoliuoja. Kūnas tampa vaizdu, o vaizdas – kūnu. Ji eksperimentuoja su plokščiu fotografijų paviršiumi, juo manipuliuodama konstruoja trapias, į griuvėsius panašias fotoskulptūras, taip priešindamasi paviršutiniškam kūnui ir vėl suteikdama jam fizinį, žmogišką pavidalą. Jos darbai yra pelnę ne vieną nacionalinį ir tarptautinį apdovanojimą, tarp jų – „Restart" apdovanojimą (Lietuva), „Photoworks" absolventų apdovanojimą (Jungtinė Karalystė) ir „Selection" fotografijos apdovanojimą (Nyderlandai).
