Nuo 2011 m. Claudia Heinermann dirba Baltijos šalyse, kur įgyvendina ilgalaikius dokumentinius projektus.
Pirmasis jos projektas Lietuvoje buvo „Vilko vaikai. Pokario istorija“, pasakojantis apie Antrojo pasaulinio karo našlaičius, kurie, ieškodami maisto ir pastogės, atvyko į Lietuvą iš Rytų Prūsijos. Karo pabaigoje vokiečiai bėgo iš Rytų Prūsijos ir Karaliaučiaus nuo besiartinančios Raudonosios armijos. Ten likusios motinos ir vaikai kentė badą – jiems teko bejėgiškai stebėti, kaip jų motinos nusilpusios miršta. Vaikai bandė patys išgyventi Baltijos šalių miškuose. Dauguma jų galiausiai rado prieglobstį pas Lietuvos valstiečius, kurie juos slapta priglaudė, suteikė naujas tapatybes ir lietuviškus vardus, kad nuslėptų jų kilmę. Ilgus dešimtmečius jie liko už geležinės uždangos, o visuomenė apie jų likimą nieko nežinojo. C. Heinermann vilko vaikus nufotografavo, įamžino jų buitį ir namų aplinką, taip pat istorines nuotraukas ir dokumentus.
Antrasis jos projektas Baltijos šalyse yra trilogija „Sibiro tremtiniai“, pasakojanti apie sovietinio režimo vykdytus trėmimus iš Baltijos šalių į Sibirą. Trijose dalyse liudininkai pasakoja apie į atokius Sibiro regionus ištremtus vyrus, moteris ir vaikus, Gulago lagerius, partizaninį judėjimą ir Šaltojo karo pradžią.
Prie šio projekto C. Heinermann dirbo septynerius metus. Ji ėmė interviu iš tremtinių ir pasipriešinimo kovotojų, kad užfiksuotų jaudinančias jų gyvenimo istorijas. Ieškodama jų istorijų pėdsakų, autorė nuvyko į Sibirą ir Kazachstaną ir užfiksavo tai, ką ten rado. Ieškodama istorinių nuotraukų ir dokumentų šia tema, ji taip pat lankėsi įvairiuose archyvuose. Savo knygose C. Heinermann sujungia istorinę medžiagą su pačios darytomis fotografijomis.
Menininkės pozicija: „Niekas niekada nebuvo pripažintas kaltu dėl sovietų įvykdytų nusikaltimų žmoniškumui. V. Putino Rusijoje Stalino nusikaltimai ir vėl nutylimi. Štai kodėl man taip svarbu išsaugoti istorijas, kurios nuo mūsų buvo slepiamos už geležinės uždangos. Jos turi būti išgirstos ir prisidėti prie teisingos istoriografijos kūrimo.“
Claudia Heinermann (g. 1967 m. Iserlone, Vokietijoje) studijavo dailę ir dokumentinę fotografiją. Šiuo metu dirba laisvai samdoma fotografe ir gyvena Delfte, Nyderlanduose. Daugiausia dėmesio skiria ilgalaikiams dokumentiniams projektams ir šiuolaikinėms istorinėms problemoms, taip pat genocido ir karo padarinių temoms. Yra dirbusi Bosnijoje, Rusijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Belgijoje, Vokietijoje ir Ruandoje. Iki šiol Claudia yra išleidusi septynias fotografijų knygas, o jos darbai papildė daugelį leidinių tiek Nyderlanduose, tiek užsienyje. Jos darbų yra įvairiose kolekcijose, jie eksponuojami keliuose muziejuose: Roterdamo nacionaliniame fotografijos muziejuje, Vesterborko ir Viugto stovyklose, Laisvės parke (Nyderlandai), Mecheleno holokausto muziejuje (Belgija), Vokietijos istorijos muziejuje, taip pat gelerijose ir fotografijos festivaliuose Nyderlanduose, Belgijoje, Lietuvoje, Sakartvele, Kaliningrade ir Vokietijoje.
2015 m. lapkritį ji išleido apdovanotą fotografijos knygą „Vilko vaikai. Pokario istorija“, o 2020–2023 m. – visas savo trilogijos „Sibiro tremtiniai“ dalis.
