Projektas „Mėlyni dangūs“
Penkerius su puse metų Antonas Kustersas tyrinėjo ir fotografavo mėlyną dangų virš paskutinės žinomos kiekvienos buvusios nacistinės Vokietijos koncentracijos stovyklos ir žudymų centro vietos visoje Europoje. Šios nacistinės Vokietijos koncentracijos stovyklos veikė nuo 1933 iki 1945 m. (4432 dienas) pagal kruopščiai organizuotą kalinimo, priverstinio darbo ir žudymo sistemą. Šiandien nėra likę jokių matomų pėdsakų iš daugiau nei pusės 1078 tokių vietų.
Pagrindinę A. Kusterso laiku paremtą instaliaciją „Tūkstantis septyniasdešimt aštuoni mėlyni dangūs“ sudaro 1078 lėtai blunkančios momentinės mėlyno dangaus fotografijos ir Rubeno Samamos garso kūrinys, trunkantis 4432 dienas. Instaliacija valdoma pagal pagrindinius duomenis, kuriuos sudaro datos, geografinės koordinatės ir aukų skaičius.
Aukštyn nukreiptas žvilgsnis atspindi sunkumus, kylančius vaizduojant traumas ir kalbant apie jas, kolektyvinės atminties nykimą, ir yra konfrontacija su tuo, kaip mes stebime, kaip matome ir kaip pasirenkame prisiminti.
A. Kustersas kalbės apie penkerius su puse metų trukusį šio darbo kūrimo procesą, sudėtingus koncentracijos stovyklų vietų ir istorijos tyrimus, logistikos problemas, susijusias su mėlyno dangaus paieškomis bei asmeninėmis kelionėmis į kiekvieną vietą ir darbą su netiksliais ir neišsamiais duomenimis. Taip pat jis papasakos apie savo nuolatines pastangas eksponuoti kūrinį jam aktualiose vietose bei bendradarbiavimą įvairiose platformose, kurios tapo projekto dalimi.
Antonas Kustersas (g. 1974 m. Belgijoje) daugiausia dėmesio skiria žmogaus būklei, tyrinėja kartų tarpusavio ryšius, istoriją, nykimą ir vietos patirties praradimą. Jo darbai ir instaliacijos dažnai pateikiami kaip alternatyvūs, fragmentiški pasakojimai tokiomis temomis kaip paguoda, viltis ir abejonė. Jis remiasi savo šeimos nutikimais, biografijomis ir daiktais, susiedamas juos su platesne politine ir socialine istorija bei šių dienų skaitmeniniais duomenimis. Dirbdamas su įvairiomis medijomis, jis kuria tiek savarankiškus kūrinius, tiek didelės apimties kompleksinius projektus. Jo darbai buvo eksponuoti fotografijos festivalyje „Arlio susitikimai“ (Les Rencontres d'Arles), JAV Holokausto memorialiniame muziejuje, „The Photographers' Gallery“ Londone, FORMAT19 bei Landskronos fotografijos festivaliuose ir kt. Jo darbų yra nuolatinėse Viktorijos ir Alberto muziejaus, ICP muziejaus, „FoMu“ ir „Fundación Banco Sabadell“ kolekcijose. 2019 m. jis buvo nominuotas „Prix Pictet“ apdovanojimui, o 2020 m. pateko į „Deutsche Börse Photography Foundation“ prizo finalistų sąrašą. Naujausią jo knygą 1078 mėlyni dangūs, 4432 dienos 2021 m. išleido leidykla „Kehrer Verlag“.
