Nuno Serrão (Portugalija)
Diskomforto kartografija

Dauguma kelių yra verti nueiti. Net ir tie, kuriais galiausiai tenka grįžti atgal. Tais pačiais keliais keliaujame kartu su kitais: vieni jais jau yra ėję, kiti dar tik pradės kelionę, tačiau kiekvienas savu tempu.

Apie klausimus, kylančius dėl ilgos kelionės automobiliu sukeliamo diskomforto, verta kalbėti, ir bijau, kad šiandien, turėdami tiek trumpesnių kelių, leidžiančių keliauti ir pasiekti tikslą greičiau nei bet kada anksčiau, nebeturime laiko suprasti, ką pamažu prarandame pakeliui.

Šioje fotografijų serijoje bendros kelionės fiksuojamos vidutinio formato analoginėmis fotografijomis. Sąmoningas analoginės fotografijos pasirinkimas sulėtina kūrybos procesą, atspindėdamas kontempliatyvų ilgos, vingiuojančios kelionės pobūdį. Tušti keliai tampa gyvenimo kelių metaforomis, kviečiančiomis žiūrovą sustoti ir apmąstyti savo paties keliones.

Atvaizdai, kuriuose nėra žmonių, tačiau kurie kupini žmogaus veiklos pėdsakų ir reikšmių, kuria vizualų dialogą apie nesatį ir galimybę. Jie skatina iš naujo apsvarstyti mūsų santykį su laiku, pažanga ir erdvėmis, kuriose gyvename. Sutelkdamas dėmesį į patį kelią – ryšio ir atsiskyrimo simbolį – projektas nagrinėja įtampą tarp mūsų troškimo siekti greičio ir efektyvumo bei poreikio susimąstyti ir patirti prasmingą būtį.

Nuno Serrão – Portugalijos įvairių sričių menininkas, kuriantis ties poetinio pasakojimo ir neapdoroto minimalizmo riba. Vedamas smalsumo, jis kuria nelinijinius projektus nepatogiomis, dviprasmiškomis temomis, peržengiančiomis mūsų komforto ribas ir keliančiomis klausimą, kas yra gelmėje, o kas paviršiuje.

Jo kūryba apibūdinama kaip grožio paieška gamtos ir žmogaus sankirtoje. Kinematografiškos kompozicijos ir netradicinis požiūris į portretą atskleidžia išskirtinį jautrumą pasauliui. Minimalistinė filosofija formuoja jo konceptualų estetinį ir leidybinį požiūrį, atsispindintį jo kūryboje.