Antoine Neufmars (Belgija)
FLORAL PERSPECTIVES

„FLORAL PERSPECTIVES“ – pirmasis tęstinio fotografijos projekto skyrius, kuriame dokumentuojama tyli „paraščių aplinkos“ augalijos stiprybė. Projektas pradėtas įgyvendinti rezidencijoje Villa Empain Briuselyje. Jame tyrinėjama, kaip augalai susigrąžina erdvę ir išgyvena urbanistinėse bei postindustrinėse teritorijose.

Projektas tyrinėja įvairius „trečiuosius kraštovaizdžius“ – Gilles’io Clément’o pasiūlytą terminą. Tai geležinkelio pakraščiai, savaiminiai sodai, vandens valymo zonos, apleistos pramoninės erdvės ir net sąvartynai. Projektas apima ir buvusius Valonijos kalnakasybos regionus, ypač Šarlerua, kur bendradarbiausiu su Fotografijos muziejumi, kad galėčiau susipažinti su istoriniais ir ekologiniais duomenimis apie šlako sankaupas. Šios erdvės, dažnai laikomos griuvėsiais, tampa netikėtos regeneracijos vietomis.

Naudodamas makrofotografiją, švelnų fokusą ir natūralios šviesos manipuliacijas, išskiriu atsparumo fragmentus ir nepastebimus augalus paverčiu estetiniais objektais. Jie nėra nei piktžolės, nei simboliai – jie yra prisitaikymo veikėjai, augantys ten, kur žmogaus sukurtos struktūros nebeatlieka savo funkcijos arba nyksta.

Šis skyrius tampa pagrindu platesniam Europos „tyliosios augalijos“ archyvui – neherojiškoms, atkaklioms gyvybės formoms, nepastebimai atsilaikančioms skirtinguose geografiniuose kontekstuose. Belgijos kontekste projektas apmąsto industrializacijos palikimą, modernybės ekologinį „gyvenimą po mirties“ ir trapią gyvybės stiprybę nepastebimose erdvėse.

Antoine Neufmars gyvena ir dirba Briuselyje.

Šiuo metu jis yra menininkas-rezidentas Villa Empain – Boghossian Foundation. Jo tarpdisciplininė kūrybinė praktika jungia fotografiją, rašymą ir performansą, jautriai tyrinėdama archyvą – tiek asmeninį, tiek kolektyvinį. Jo kūryboje svarbi introspekcija, žodinė atmintis ir kasdienybės ženklai, atkreipiantys dėmesį į tai, ką Georges’as Perecas pavadino infraordinarumu – gyvenimo fragmentus, kurių nepastebime, tačiau kurie formuoja bendrą žmogiškąją patirtį.

Iš šių subtilių pėdsakų – kvapo, prabėgusio žodžio, veido, ranka parašyto užrašo – Neufmarsas kuria portretus, kurie išsiskleidžia instaliacijose, parodose, konkrečiai vietai skirtuose kūriniuose ar performansuose. Šios „stambaus plano“ pasakojimo formos tyrinėja trapią ribą tarp asmeniškumo ir viešumo, vaizdo ir atminties, buvimo ir išnykimo.

Naujausioje jo serijoje „FLORAL PERSPECTIVES“ daugiausia dėmesio skiriama tyliajam augalijos atsparumui „trečiuosiuose kraštovaizdžiuose“, fiksuojant subtilų ir dažnai nepastebimą apleistose, užmirštose erdvėse augančių augalų grožį. Serija archyvuoja ir išryškina galingą šių „invazinių“ rūšių potencialą, paversdama jas vilties, pasipriešinimo ir grožio simboliais.