Alwin Maigler (Lenkija / Vokietija)
Noktiurnas
Baletas yra kontrastų menas: grakštumo ir jėgos, disciplinos ir aistros, tradicijos ir naujovių. Ten, kur susitinka šios priešybės, gimsta įkvėpimas. Noktiurno fotografas Alwinas Maigleris iš naujo apibrėžia baleto fotografiją, iškeldamas Štutgarto baleto šokėjus iš struktūruotos scenos į nenuspėjamą nakties aplinką. Taip sukuriama tarp sapno ir tikrovės svyruojanti serija.
Nespalvotose nuotraukose, kuriose ryški blykstės šviesa kontrastuoja su miesto peizažu, šokėjai tampa laisvomis dvasiomis, išsilaisvinusiomis iš tradicinės estetikos. Jie lipa ant statulų ir žaismingai kovoja parkuose. Kitaip nei klasikinėje baleto fotografijoje, įamžinančioje tobulą formą, Maigleris priima netobulumą – judesį neapdorota forma.
Nepriklausoma fotografijos meno konsultantė Simone Klein pastebi: „Monumentalumą pakeičia žaismingas lengvumas, išraiškingą dramą – elegantiškas nerūpestingumas.“ Jo atvaizdai iš naujo apibrėžia šokėjo ir aplinkos santykį.
Buvusi Štutgarto baleto meno vadovė Marcia Haydée įžvelgia savitą Maiglerio požiūrį: „Mano karta siekė tobulų pozų, o Alwinas fiksuoja spontaniškumą, džiaugsmą ir laisvę. Baleto požiūriu jo nuotraukos gali atrodyti „neteisingos“, tačiau jos yra nepaprastos.“
Helmuto Newtono fondo direktorius dr. Matthias Harderis Maiglerio kūrybą įterpia į platesnį meninį kontekstą: „Nedaug kas taip meistriškai kaip Alwinas Maigleris transformuoja šokį į kitą meno terpę. Jo atvaizdai fiksuoja judesį gryniausia forma, kurdami fiziškumo ir juslingumo studijas, peržengiančias šokio fotografijos ribas.“
Šiose fotografijose nėra apsimetimo. Šokėjai nei pozuoja, nei dirbtinai stato choreografiją, o intuityviai sąveikauja su aplinka. Maigleris, neturėdamas ankstesnės šokio patirties, fiksuoja baletą ne kaip griežtai apibrėžtą meno formą, o kaip išraiškingą būseną.
Šokėjai, regis, nepastebi fotoaparato, pasinerdami į pasaulį tarp užburto sodo ir miesto mitologijos. Neslegami tobulumo reikalavimo, jie mėgaujasi dabarties akimirka. Keičiasi net baleto motyvai. Tačiau, nepaisant šio „nepagarbaus“ požiūrio į tradiciją, Noktiurnas niekada nepamiršta baleto esmės: elegancijos, grožio ir meistriškumo.
Galiausiai Noktiurnas yra odė judėjimo, interpretacijos ir meninės raiškos laisvei. Atvaizdai skleidžiasi tarsi kino kadrai – sustingę, tačiau kupini gyvybės. Jie primena, kad baletas yra ne tik disciplina, bet ir emocija, spontaniškumas ir grynas svaigulys. Maiglerio kūryba nėra vien dokumentacija – tai perinterpretavimas, išsilaisvinimas ir kvietimas pamatyti grožį pačiomis netikėčiausiomis formomis.
Alwin Maigler (g. 1996 m.) – lenkų ir vokiečių fotografas bei vizualiojo meno kūrėjas, gyvenantis ir dirbantis Vokietijoje. Jo kūryboje nagrinėjamos atminties, tapatybės, perkėlimo ir kolektyvinių pasakojimų konstravimo temos. Ilgalaikiuose dokumentiniuose ir konceptualiuose projektuose jis tyrinėja asmeninės istorijos, kultūrinės atminties ir šiuolaikinės socialinės tikrovės sankirtas.
Dirbdamas su analoginės fotografijos procesais, naujausiuose projektuose Maigleris daugiausia dėmesio skiria postatminčiai, kolonijiniam palikimui ir vaizdų kūrimo bei atminimo santykiui. Tarp jo tęstinių projektų – MEMORIA IMAGINATA, nagrinėjantis Holokausto atmintį ir kartų traumą, ir Horizon Denied, skirtas Vokietijos kolonijinei istorijai Namibijoje, Šv. Tomo saloje ir kitose buvusiose Vokietijos kolonijose.
Meninėje praktikoje Maigleris taip pat aktyviai bendradarbiauja su šokėjais, atlikėjais ir kultūros institucijomis. Jo leidinys Nuances & Nocturne, sukurtas bendradarbiaujant su Štutgarto baleto šokėjais, buvo eksponuotas tarptautiniu mastu.
Maigleris baigė Štutgarto valstybinę dailės akademiją, yra gavęs stipendijų, dalyvavęs podiplominėje rezidencijoje, jo kūryba publikuota tarptautiniu mastu, darbų yra privačiose ir institucijų kolekcijose.