Vaizduotis iš atminties: apie kelis Čiurlionio vaiduoklius

Besiaiškinant objektyviai nepatikrinamas hipotezes tyrėjus neretai patraukia tikrovės dokumentavimo ir vaizduotės santykis. Pavyzdžiui, nuo XIX a. analizuojant priešistorines katastrofas dėmesys kreiptas į vis naujesnius archeologijos, geologijos bei paleontologijos atradimus. Jie sieti su eschatologiniais bibliniais vaizdiniais, mitų siužetais ar archetipinių kataklizmų simbolikos persmelktais pasakojimais.

Pranešime plačiau aptariamas 1904 m. sukurtas ir pradingęs (o vėliau tik pagal fotonegatyvus ir amžininkų prisiminimus atkurtas) M. K. Čiurlionio šešių paveikslų ciklas „Audra“. Lietuvos vizionierius, kaip ir kai kurie kiti apokaliptinius regėjimus savo kūriniuose perteikę kūrėjai, abstrahuotomis priemonėmis įvaizdino pasaulio Tvano įvykį, kurio analogijų negalėjo matyti savo gyvenamuoju laikotarpiu. Kūrinyje išryškėjantį egzistencinį siaubą, kurį sukelia beveik visuotinio gyvybės sunaikinimo grėsmė, šiuo atveju siūloma permąstyti pasinaudojus sapno medija.

Skaidra Trilupaitytė – menotyrininkė, kultūros politikos tyrinėtoja, LKTI vyresnioji mokslo darbuotoja, VDA dėstytoja.