Memorabilia: Juliaus Sasnausko fotografijos teorija

Nuo 2019 m. Julius Sasnauskas savo „Šiaurės Atėnų“ skiltyje „Memorabilia“ skelbia esė, kurių neatsiejama dalis – vaizdas. Tai gali būti kasdienybės efemerija, kad ir užsilikęs autobuso talonėlis ar trijų rublių kupiūra, privataus (rankraštinis maldynėlis) ar viešo (KGB kratos protokolas) archyvo dokumentai, afiša, atvirukas ar religinio turinio paveikslėlis. Yra nemažai fotografijų, susijusių su bažnyčios gyvenimu, kai kuriose užfiksuotos kitokios kasdienybės scenos ar portretai.  Fotografijos teorijoje atvaizdo anonimiškumas – vienas iš nerimo dėl jo interpretacijos šaltinių. Siegfriedas Kracaueris perspėjo, kad nuotraukos reikšmei gresia sunykti iki bevardžio senovinių madų rinkinio, o apie šeimos fotografiją rašiusi Annette Kuhn teigė, kad nepapasakota šeimos nuotrauka lieka nebyli – „rekvizitas, užuomina, pretekstas“. Julius Sasnauskas anonimiškumą priima kaip atvaizdo savybę, nė kiek neblokuojančią pasakojimo apie ją, o priešingai – atveriančią hermeneutines galimybes. Kitaip tariant, savaip kuruoja anonimiškumą. Šiai anonimiškumo kuravimo formai ir skirta paskaita.

Natalija Arlauskaitė – vizualumo ir kino tyrinėtoja, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė. Pagrindinės interesų sritys – vizualumo ir medijų teorija, istorinė vaizduotė, sovietmečio studijos, Antrojo pasaulinio karo atmintis, medicinos vaizdinija. Tarp knygų – Trumpas feministinės kino teorijos žinynas (2010), Savi ir svetimi olimpai: ekranizacijos tarp pasakojimo teorijos ir kultūros kritikos (2014), Nuožmi taika: žlugusių režimų fotografija dokumentiniame kine (2020, visos – Vilniaus universiteto leidykla), rinkinio Fokuse: moterys Lietuvos kine (Vilnius: Lapas, 2021) sudarytoja kartu su Lina Kaminskaite ir knygos Žiūrėti ir būti žiūrimai: feministinės kino teorijos sąvokos ir komiksai (Vilnius: Lapas, 2023) autorė kartu su Migle Anušauskaite.