„Svajonės uždarymas“ – tai trumpas dokumentinis filmas, sukurtas atokiame Visagino mieste Lietuvos pasienyje – buvusioje sovietinėje gyvenvietėje, įkurtoje kadaise vienos galingiausių pasaulio atominių elektrinių statytojams ir darbuotojams apgyvendinti. Dviejų reaktorių Ignalinos elektrinė netoli Latvijos ir Baltarusijos sienos puoselėjo dideles ambicijas ir kurį laiką užtikrino Lietuvos energetinę nepriklausomybę. Vis dėlto mintis, kad pačioje Europos gilumoje veikia buvusios Sovietų Sąjungos branduolinė elektrinė su liūdnai pagarsėjusiais Černobylyje RBMK tipo reaktoriais, pasirodė nepriimtina Briuseliui – ją uždaryti tapo viena pagrindinių sąlygų Lietuvai stojant į Europos Sąjungą.

Elektrinės uždarymo poveikis Visaginui ir ją stačiusiai kartai tapo Laurie Griffithso ir Jonty Tacono fotografinės studijos, baigtos apie 2015 m., objektu. Jiems įsiliejus į tebegyvenančią mieste kadaise uždarą, daugiausia rusakalbių gyventojų bendruomenę ir įgijus beprecedentę prieigą prie pat griežtai saugomos jėgainės vidaus šventovės, išryškėjo pasididžiavimo, atsparumo, bendruomeniškumo ir skilusios tapatybės paveikslas. Beveik po dešimtmečio Laurie ir Jonty sugrįžo į Visaginą išnagrinėti, kaip miestas toliau vystėsi, atrasdamas naują paskirtį, ir kaip vyko planuotas Ignalinos elektrinės „visiškas išmontavimas“. Ignalinos istorija leidžia finansinių ir žmogiškųjų pajėgumų požiūriu giliai suvokti šį branduolinės energetikos aspektą – gyvybiškai svarbų, bet dažnai pamirštamą ar supaprastinamą, nors ypač aktualų šiandien, kai šios rūšies energija atgauna savo reikšmę pasauliniam energetikos balansui.

Visaginas tampa savotišku objektyvu, pro kurį galime tiesiogiai matyti, kaip spartūs pokyčiai veikia bendruomenę, anksčiau vienytą bendro tikslo užsitikrinti rytojų, bet galiausiai to nepasiekusią dėl jai nepavaldžių jėgų.

Laurie Griffiths ir Jonty Tacon