Šiame pranešime trumpai peržvelgsiu kai kurias savo darbo strategijos ypatybes ir išsamiau pristatysiu du pastarojo meto kūrinius, skirtus Nicéphore’o Niépce’o 1826 m. išrastai fotografijai ir jos jubiliejiniam 200-ajam paminėjimui Prancūzijoje kitąmet.

Šie kūriniai, įsigyti Pompidu centro Paryžiuje, nėra nuotraukos. Jie išgauti vadovaujantis istoriniais tyrimais apie šį išskirtinį heliografijos proceso išradėją ir medžiagas, jo naudotas pirmajam fotografijos istorijoje atvaizdui – „Vaizdas pro langą Le Gras“ – sukurti. Tyrimus papildo kiti optiniai ir cheminiai reiškiniai iš mokslo stebuklų srities, siekiant ne tik suvesti žiūrovą su išradėju ir jo darbu, bet ir reprezentuoti perteikiamą patirtį.

Isabellė Le Minh – prancūzų menininkė tarpdisciplinininkė iš Paryžiaus, dėstanti Reino aukštojoje meno mokykloje Strasbūre. Festivalių, parodų Europos ir Kanados meno centruose ir muziejuose, kūrybinių rezidencijų dalyvė, meno knygos apdovanojimų laimėtoja.

Po inžinerijos studijų Isabellė Le Minh pradėjo karjerą Berlyne, patentų srityje, vėliau įstojo į Nacionalinę aukštąją fotografijos mokyklą Arlyje. Netrukus po 2000-ųjų pastūmėta skaitmeninės revoliucijos ji permąstė savo kūrybinę praktiką ir ėmėsi pokyčių: nutarė naudoti fotografiją nebe kaip priemonę pasauliui vaizduoti, bet kaip platesnės meninės veiklos dalį. Nuo to laiko jos kūryba kritiškai analizuoja fotografiją, atgaivindama jos istoriją, technologiją ir teoriją. Taikydama skirtingų disciplinų atvaizdams, objektams ir idėjoms apropriacijos, perkėlimo ir dekonstrukcijos procesą, Le Minh kuria įvairialypius, daugiareikšmius darbus, pasižyminčius konceptualumu, mąslumu, juslingumu ir pasitaikančiu humoro atspalviu.

Failogram

Aura