Nuo kadro iki kodo: dirbtinio intelekto iššūkiai fotografams

Dirbtinio intelekto plėtra kelia klausimus dėl kūrybos vertės, kontrolės ir apsaugos, aktualius fotografų bendruomenei. Tampa vis sunkiau atskirti tradicinę fotografiją nuo promptografijos ar sintografijos (fotografo Boriso Eldagseno pasiūlyti terminai) – dirbtinio intelekto sugeneruotų vaizdų, kuriems nereikia nei fotoaparato, nei studijos, nei modelių – tikrų žmonių. Dirbtinio intelekto sistemoms apmokyti masiškai naudojami autorių teisių saugomi kūriniai – ar tai teisėta ir kaip nuo to apsisaugoti? Dirbtinio intelekto sugeneruoti vaizdai – pigesni, greitesni ir todėl patrauklūs klientams – kelia grėsmę fotografų pajamoms. Kas atsakys, jei dirbtinio intelekto programa atkurs vaizdą, pernelyg panašų į mūsų originalą? Ar įmanoma įrodyti plagijavimą? Kitas svarbus klausimas – kam priklauso teisės į sugeneruotą turinį: naudotojui, kuris įvedė „promptą“, ar dirbtinio intelekto programą sukūrusiai įmonei? Teisinis reguliavimas vis dar atsilieka nuo technologijų raidos, o autoriams atstovaujančios organizacijos ieško būdų, kaip apginti jų interesus.

Ingrida Radovič – asociacijos LATGA Menų skyriaus vadovė, daugiau nei dešimt metų dirbanti autorių teisių srityje, daugiausia su vizualiųjų menų autorių teisėmis. Yra baigusi kriminologijos ir sociologijos studijas Vilniaus universitete, dėstė deviacijų sociologiją. Domisi naujosiomis technologijomis, jų įtaka kūrybai ir visuomenei apskritai, dirbtinio intelekto teisiniu reguliavimu.

Ingrida Radovič. Leonardo Borotinsko nuotr.