Kas lieka atsiskyrus esmei

Vaizdų ir žodžių esė apie liekanas, palaikus, šiukšles

Knygoje Vienišas miestas. Menas būti vienam Niujorke britų rašytoja Olivia Laing rašo apie Andy Warholo „Laiko kapsules“: „Kas iš tiesų tos „Kapsulės“? Šiukšliadėžės, karstai, vitrinos, seifai; būdas saugoti mielus dalykus, kad netektų pripažinti ar pajusti vienišumo skausmo. [...] jie tarsi kelia ontologinį klausimą: kas lieka atsiskyrus esmei?“ (Vilnius: Kitos knygos, 2023, p. 221). Nuo 1974 m. Warholas užklijavo per 600 pilnų kartondėžių, kiekvienoje išsaugodamas savo gyvenimo tarpsnį, kitaip tariant, per jį susikaupusius nebereikalingus popiergalius, laiškus, kūrinių eskizus, leidinius, nuotraukas, vinilus, drabužius. Šiukšles, išskirtinį sapiens pasiekimą, jis archyvavo ir pavertė meno kūriniu.

Alvydas Lukys fotografuoja „tai, kas lieka“. Ne tik nuvytusios rožės, sudžiūvę vaisiai, griuvėsiai, gyvūnų palaikai, bet ir maisto atliekos, išmestinos pakuotės jo nuotraukose virsta liekanomis. Priklauso tai pačiai kategorijai kaip neišdildomos žymės, fosilijos, relikvijos – viskas, kas amžiams lieka savo vietose arba perkeliama į specialias saugojimo vietas. Antrus metus stebėdamas prie namų dūlėjančią kartondėžę, Lukys fotografuoja jos erozijos fazes ir metamorfozes. Kartais dėžė primena skarmalais pridengtą kūną ar tai, kas iš jo liko. Tampa optiškai gimininga visą XX a. plėtojamai miesto grindinio fotografijai su miegančiais benamiais, skerdykos atliekomis ir numestais skudurais, atrodančiais taip, lyg juose būtų paslėpti lavonai. Pasak prancūzų menotyrininko Georges’o Didi-Hubermano, veikale Modernioji nimfa. Esė apie nukritusią draperiją (2002) ištyrusio Eugène’o Atget, Germaine Krull, Alaino Fleischerio, Denise’ės Colomb, Steve’o McQueeno informe ir nejaukos strategijas, mirtis slypi kiekvienoje ant grindinio numestos draperijos klostėje, nors kartu ten esti ir kažkokios organinės gyvasties. Mindaugo Lukošaičio 2022 m. piešiniuose negyvėliai panašūs į išmestų skudurų krūvas. Klosčių gyvastis čia atsiranda veikiau iš linijų šokio.

Iliustr.: Alvydas Lukys, Kartondėžė. Eksperimentas su išmestina pakuote 3, 2025 (skaitmeninė fotografija)

Erika Grigoravičienė – menotyros daktarė, dailės istorikė ir kritikė, parodų kuratorė, monografijų Vaizdinis posūkis (2011), Ar tai menas, arba Paveikslo (ne)laisvė (2017), Bioįvairovė ir hibridinė raiška šiuolaikinėje dailėje (2024), daugybės mokslo straipsnių ir publikacijų kultūros spaudoje autorė.