Deimantas Narkevičius kino juostą pradėjo naudoti dešimtojo dešimtmečio pradžioje. Jo filmuose taikoma sudėtinga atminties praktika ir vaizduojama šiuolaikinė visuomenė, susidurianti su skausmingais istorijos procesais. Kino kamera ar skaitmeninis įrašas jam suteikė galimybę tyrinėti skirtingai interpretuojamus istorinius pasakojimus, leido eksperimentuoti su laiko tėkmės potyriais. Susipažinęs su trumpametražio kino formatu jis rado puikią terpę tiek garso, tiek vaizdo kalbai tyrinėti. Narkevičiaus filmų žodžių ir vaizdų atotrūkis išryškina objektyvios dokumentikos neįmanomumą. Jis vengia stambaus plano, kuris yra įprastas šiuolaikinės dokumentikos bruožas, naudojamas norint parodyti pašnekovo parodymų teisingumą. Pagrindinių Narkevičiaus pasakojimų veikėjų ekrane dažnai nėra, juos pakeičia asociatyvūs objektai, piešiniai ir archyviniai vaizdo dokumentai.

2023 m. Narkevičius sukūrė pirmąjį vaidybinį pilnametražį stereoskopinį filmą „Čiulbanti siela“.

Filmų peržiūroje po paskaitos bus rodoma:

„Istorija“, 1998, 8 min.

„Draudžiami jausmai“, 2011, 45 min.

„Nesprogusios bombos poveikis“, 2008, 16 min.

„Raudantys vandenys“, 2022, 16 min. 

Deimantas Narkevičius gimė 1964 metais Utenoje, šiuo metu gyvena ir kuria Vilniuje. 1994 m. Vilniaus dailės akademijoje baigė skulptūros studijas. 2008 m. apdovanotas Van Gogo vardo Europos dailės ir Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premijomis. Narkevičiaus darbų yra įsigiję kelios dešimtys meno institucijų bei privačių kolekcionierių. Tarp jų – MoMA Niujorke, Tate Modern Londone, Nacionalinis karalienės Sofijos muziejus Madride, Prancūzijos nacionalinė kolekcija, Modernaus meno muziejus Varšuvoje, Luizianos modernaus meno muziejus (Danija), Lietuvos nacionalinis dailės muziejus Vilniuje.