Mezgant sidabro tinklą: įsivaizduojama fotografuojančių moterų „seserija“ XX a. pradžioje

Šio pranešimo pretekstas – pavasarį Nacionalinėje dailės galerijoje veikusi paroda „Sidabro merginos: retušuota Baltijos šalių fotografijos istorija“, kuruota Šeldos Puķītės, Indreko Grigoro ir Agnės Narušytės. Tyrinėdami archyvus, be kita ko, atkreipėme dėmesį į fotografuojančių moterų bendrystę liudijančius faktus. Nors fotografus įsivaizduojame kaip vienišus bastūnus ar ateljė „burtininkus“, Baltijos šalių ankstyvosios fotografės buvo priimtos į fotografijos draugijas jau paskutiniame XIX a. dešimtmetyje ir pelnė pripažinimą tarptautinėse parodose. Latvijos fotografijos draugijos narės netgi turėjo savo komitetą. Kauno menininkės, tarp jų ir mėgstančios fotografuoti, susibūrė į Lietuvos moterų dailininkių draugiją. Suprasdamos savitarpio palaikymo vertę, moterys dažnai fotografuodavo savo artimiausias drauges ir tarpusavio santykius. Seserija – neatsiejama fotografių profesijos dalis. Pavyzdžiui, antspaudas „Jurašaitis Vilniuje“ nuslepia, kad fotografo žmona Marija ir dukros Elena, Marija bei Aleksandra retušavo vaizdus arba kad Aleksandra perėmė fotoateljė po tėvo mirties. Tarpukariu profesionalios fotografės mokydavo ir įdarbindavo kitas moteris. Bet taip pat fotografės palaikė moterų kovą už lygias teises, taip pat ir už teisę moterims įsitraukti į valstybės kūrimo darbą.

Grupė moterų, Latvijos fotografijos draugijos Moterų narių komiteto narių, stebi saulės užtemimą, 1914. Iš Latvijos fotografijos muziejaus kolekcijos

Agnė Narušytė – dailės ir fotografijos kritikė, kuratorė, Vilniaus dailės akademijos profesorė, Lietuvos kultūros tyrimų instituto mokslo darbuotoja, savaitraščio „7 meno dienos“ redaktorė, nuolat rašanti komentarus LRT radijo laidai „Kultūros savaitė“. Publikavo šias monografijas: „Nuobodulio estetika Lietuvos fotografijoje“ (Vilnius: VDA, 2008), „Lietuvos fotografija: 1990–2010“ (Vilnius: Baltos lankos, 2011), „Camera obscura: Lietuvos fotografija 1839–1945“ (kartu su Margarita Matulyte, Vilnius: VDA, 2016), „Chronometrai. Įsivaizduoti laiką: chronopolitika, heterochronija ir greitėjančio pasaulio patirtys Lietuvos mene“ (Vilnius: VDA, 2021).

Ramūno Danisevičiaus nuotr.