Ieva Baltaduonytė pristatys savo kūrybą ir papasakos apie vis dar pildomą fotografijų seriją „Išrauti“ (2022–), kurioje dėmesingai nagrinėja sudėtingus Rusijos invazijos į Ukrainą sukeltus padarinius. Dirbdama su Ukrainos karo pabėgėlėmis, gyvenančiomis Lietuvoje, ir tyrinėjimams pasitelkdama humanistinį fotografavimo stilių, ji kalba apie nenufotografuojamą priverstinio persikėlimo traumą ir karo iššauktą potrauminio streso sindromą (PTSS).

„Išrauti“ (2022–)
2022 m. vasario 24 d. Rusija įsiveržė į Ukrainą ir sukėlė didžiausią pabėgėlių krizę Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro (JTVPK) vertinimu, iki šiol visoje Europoje užregistruota daugiau kaip 8 mln. pabėgėlių iš Ukrainos, o dar apie 8 mln. žmonių buvo priversti persikelti šalies viduje. Šis žiniasklaidoje plačiai aprašytas karas jau sudavė pragaištingą smūgį kasdieniam ukrainiečių gyvenimui, tačiau jis padarys milžinišką ilgalaikę psichologinę žalą tiesiogiai nukentėjusiems žmonėms ir turės įtakos ateities kartoms.

Statistiškai bent 1 iš 10 persikėlusių pabėgėlių kenčia nuo potrauminio streso sutrikimo. Karo atveju jį patiria trečdalis pabėgėlių. Tarp PTSS simptomų yra stiprus nerimas, panikos priepuoliai, įkyrūs prisiminimai ir mintys, pasikartojantys košmarai. Žmonės dažnai jaučia baimę ir pyktį, išgyvena sielvarto, sumišimo ir disociacijos tarpsnius, patiria labai tikroviškus traumą sukėlusių įvykių prisiminimus. 90 proc. pabėgėlių iš Ukrainos – moterys ir vaikai, kurie yra labiausiai pažeidžiami – net 70 proc. vaikų jaučia išsiskyrimo nerimą. Beveik du trečdaliai Ukrainos vaikų buvo priversti palikti savo namus. I. Baltaduonytė fotografuoja nuo karo pabėgusias moteris ir paaugles, dabar gyvenančias Kaune.

Ieva Baltaduonytė (g. 1988 m. Kaune) baigė fotografijos bakalauro programą Dublino technologijų institute. Savo kūrybinėje praktikoje menininkė naudoja šiuolaikines vaizdavimo priemones. Remdamasi asmenine persikėlimo patirtimi, I. Baltaduonytė paliečia su migracija susijusias temas ir problemas. Psichologiniai migracijos padariniai, tokie kaip persikėlimo trauma, taip pat namų, tapatybės ir tarpinės būsenos sąvokos yra kertiniai jos kūrybos elementai. Po septyniolikos Dubline praleistų metų Ieva neseniai grįžo į gimtąją Lietuvą, kur šiuo metu gyvena. Menininkė savo darbus pristatė personalinėse ir grupinėse parodose įvairiose šalyse, įskaitant Latviją, Lietuvą, Airiją, Prancūziją, Izraelį ir Daniją.