Tirpstanti širdis

Klimato kaita yra sudėtinga sąvoka, nes tai nėra iškart visiems pastebima. Štai kodėl ypač svarbu „matyti savo akimis“. Jau keletą metų paeiliui keliauju į Alečo regioną Šveicarijos Alpėse; iki didžiausio ledyno Europoje. Dėl visuotinio atšilimo šis ledynas tirpsta taip greitai, kad po 75 metų išnyks. Šis ledynas taip pat yra mūsų geriamojo vandens šaltinis. Taigi, tai lemia dideles pasekmes ne tik pačiai vietovei, bet ir žmonėms bei viskam, kas su ja susiję iki ten, kur upės įteka į jūrą. Kiekvienais metais vykstu prie ledyno, kad savo akimis pamatyčiau, kaip greitai vyksta šis procesas, ir užfiksuočiau jį fotoaparatu. Man matyti ir patirti poveikį reiškia: pastebėti, kad vieta, kur galima eiti ledynu, nuolat juda, ir tiesiogiai patirti, kad tampa pavojingiau eiti po juo ir ant jo. Šioje vietoje idėją transformuoju į realų atvaizdą. Čia aš užfiksuoju žmogaus ir gamtos santykį bei gamtinės aplinkos įspūdį ir didybę; tokiu būdu darau šį procesą labiau apčiuopiamą.

Vien save vadinti fotografu ar filmų kūrėju neužtenka. Vaizdų kūrimas aprėpia kur kas daugiau, taip pat atsakomybę galvoti apie tai, kam suteikiate erdvės, ką rodote ir kaip. Ką atiduodi mainais, mokydamasis iš to ir tobulėdamas, kaip tai darau aš. Nebijau klysti, bet aktyviai prie to dirbu. Kovoju už lygybę visuose žmonijos sluoksniuose. Tai vidiniai ieškojimai, kaip tapti geresniu žmogumi savo aplinkai, mane supantiems žmonėms ir pasauliui. Daugelis mano vykdomų tyrimų susiję su mokymusi, kaip būti geru sąjungininku marginalizuojamiems žmonėms. Kaip panaudoti savo privilegijas didesniam gėriui, suteikti savo platformą kitiems ir permąstyti savo poziciją, kad galėtume kartu išaugti į ateitį be nelygybės. Dėl to aš abejoju beveik viskuo. Užaugau hipių šeimoje, tėvas man nuolat pasakojo, kaip blogai žmonija rūpinosi motina Žeme, o dabar aš turiu savo sūnų ir noriu pasidalinti šiuo suvokimu su pasauliu.