Rytų Europos slaptųjų policijų mokomoji ir tarnybinė fotografija

Per pastaruosius kelerius metus pasirodė fotografijos albumų, monografijų, filmų, kurių ašis – užslaptinta, tarnybinė, mokomoji medžiaga, socialistinių / sovietinių slaptųjų tarnybų naudota rengiant agentų ir agenčių tinklą ir ugdant jų specifinius įgūdžius. Griežtai institucinę fotografijų ir kino vaizdų cirkuliaciją keičia vieša ir neribota. Tačiau ką reiškia tokių vaizdų publikavimas (pavyzdžiui, filmo ar knygos pavidalu), eksponavimas muziejuose (galima pamatyti Vilniaus Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje), naudojimas meno projektuose? Kuo ypatingas tokių Rytų Europos represinių institucijų dokumentų publikavimas? Kokios jo etinės ir politinės implikacijos ir ribos? Kaip prasminga kalbėti apie slaptosios policijos estetiką? Paskaita remiasi Lietuvos, Lenkijos, Rumunijos ir Vengrijos slaptųjų policijų fotografijų albumais ir filmais. 

Kadras iš filmo: Maciej Drygas, Viena diena Lenkijos liaudies respublikoje (Jeden dzień w PNR), 2006

Natalija Arlauskaitė – vizualumo ir kino tyrinėtoja, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė. Pagrindinės interesų sritys – vizualumo ir medijų teorija, istorinė vaizduotė, sovietmečio studijos, Antrojo pasaulinio karo atmintis, medicinos vaizdinija. Tarp knygų – Trumpas feministinės kino teorijos žinynas (2010), Savi ir svetimi olimpai: ekranizacijos tarp pasakojimo teorijos ir kultūros kritikos (2014), Nuožmi taika: žlugusių režimų fotografija dokumentiniame kine (2020, visos – Vilniaus universiteto leidykla), rinkinio Fokuse: moterys Lietuvos kine (Lapas, 2021) sudarytoja kartu su Lina Kaminskaite.