Naujasis bestiarijus: gyvūnai karo Ukrainoje kronikose

2022 m. balandžio pradžioje „Twitter“ tinkle tarp gausių išlaisvintos Bučos vaizdų pasirodė kelios intriguojančios nuotraukos: prie apdegusio tanko gatvėje suklupę spaudos fotografai fotografuoja kates. Gyvos katės karo korespondentus neatsitiktinai sudomino labiau nei rusų tanko liekanos. Per karą atsiskleidė gyvūnų svarba Ukrainoje, jie tapo reikšmingais valstybės viešosios politikos ir karo kronikų veikėjais. Pirmųjų karo dienų reportažuose sujaudino tai, kad žmonės bėga iš šalies, slepiasi nuo bombų Kyjivo metro stotyse kartu su savo augintiniais. Vėliau žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose pamatėme ukrainiečių karius su keturkojais bičiuliais ant rankų, pagalbininkus ežius, herojų šunelį išminuotoją Patroną, okupaciją atlaikiusį Demydivo zoologijos sodą, priešo nusiaubtuose miestuose išgyvenusius šunis ir kates, kiaulę Lvivo gyvūnų prieglaudoje. Gyvūnai karo kronikose – tai pirmiausia kompanionai kovoje už laisvę. Jie simbolizuoja išlikimą, atsparumą, viltį, meilę ir atodairą visoms gyvoms būtybėms, rūšių solidarumą siekiant bendro tikslo. Tačiau Aleksandro Gliadelovo, Yasuyoshi Chiba ir kitų profesionalų fotografijas suvokiant estetiniu režimu, gyvūnų atvaizdai jose įgyja ir nenuspėjamų veikmės galių. Susidūrus su sapiens beprotybe, jomis ypač norisi pasikliauti.

Akvilė Grigoravičiūtė 2009 m. baigė politologijos bakalauro studijas TSPMI, 2010 m. – germanistikos magistro studijas Sorbonoje (IV Paryžiaus universitete). Literatūros jidiš kalba tyrėja, vertėja. Šiuo metu dirba programuotoja viename informacinių technologijų startuolyje Paryžiuje. Prasidėjus Rusijos invazijai Ukrainoje, aktyviai įsitraukė į informacinį karą prieš Rusiją.
 

Dr. Erika Grigoravičienė – dailės istorikė ir kritikė, parodų kuratorė, Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyresnioji mokslo darbuoja, knygų Vaizdinis posūkis (2011), Ar tai menas, arba Paveikslo nelaisvė (2017) autorė.