Kaip aš ieškojau fotografijos žymės

Tai daugiau kūrybinio kelio komentarai, remiantis asmeninės patirties fotografijomis ir svetimų teorijų tikrinimu. Alvydas Lukys jau vaikystėje pastebėjo, kad paveikslėliuose galima rasti pasakojimus, jie veikia kaip iliustracijos. Ne kitaip ir su fotografija – joje norisi rasti pasakojimą, nors ir tai nėra pasakojimo iliustracija. Fotografijoje tiesiog atvaizduota daiktų situacija. Tačiau poreikis pasakojimui, manau, universalus. Apie tai kalba ne tik Roland’as Barthesas.

 Alvydas Lukys gimė 1958 m. lapkričio 4 d. Šiauliuose. 1984 m. baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą (dabar Vilniaus Gedimino technikos universitetas). 1990–1994 m. Vilniaus dailės akademijoje ėjo Fotostudijos vedėjo, nuo 1994 m. – Vaizdo studijos vedėjo, nuo 1997 iki 2019 m. – Fotografijos ir medijos meno katedros vedėjo pareigas, 2007 m. suteiktas profesoriaus vardas. Lietuvos fotomenininkų sąjungos garbės narys.

Svarbiausi darbai: „Fragmentai“ (1983–1984); „Etnografiniai akmenys“ (1984); „Metaforos“ (1987); „Krikštai iš Nidos“ (1987–1990); „Daiktai iš jūros“ (1988–1992); „Daiktai studijoje“ (1991–1996); „Akmens vizija“ (1992–1996); „Fotodrobės“ (1996); „Pabaigos“ (2003), „Ars Botanica“ (2006–), „Ne tik šaknys“ (2020).