Mikado
Šis darbas buvo įkvėptas spontaniškų mano devynmečio sūnaus Ignacy sukurtų instaliacijų. Jis naudojo įvairias medines detales, iš kurių konstravo struktūras. Buvau sužavėtas jo gyvybingumo ir kūrybiškumo, pirmapradės kūrybos energijos iš kurios gimsta objektai. Jis vadovavosi darnos jausmu ir elementariais kompozicijos principais, kurių šaknys- vizualaus suvokimo struktūroje. Tai buvo tarsi žaidimas, kuris tapo intervencija į objektą bei erdvę.
Postfotografijoje, kaip ir spontaniškuose vaiko žaidimuose, veiksmas yra ir eksperimentas, ir realybės analizė. Veiksmas yra reakcija į dabartinę situaciją, bei atsivėrimas nežinomybei.
“Mikado” serija atveria atvaizdo kūrimo mechanizmą. Įrankio paliktos žymės tampa tokios pat svarbios, kaip ir užfiksuota realybė. Karpant, retušuojant ir iškraipant atvaizdą, įrašas yra konstruojamas bei interpretuojamas iš naujo. Atsiranda naujas, anksčiau neegzistavęs fotografinis vaizdas, ir nauja jo realybė. Realus pasaulis tampa medžiaga, kurią galima formuoti energetinėje plotmėje.
