PARODOS
09.05
18.00 Tarptautinės grupinės parodos „Už sienos / Outside the Wall“ atidarymas. Kuratorius Gytis Skudžinskas (VDA Nidos meno kolonija, E. A. Jonušo g. 3)
Parodoje „Už sienos / Outside the Wall“ pristatomi jauni ar kiek vyresni menininkai, savo kūrybinę veiklą sąmoningai perkėlę už Lietuvos ribų, ir tai tik vienas juos jungiantis aspektas. Jau ne vienerius metus viešajame diskurse kalbama apie masinę Lietuvos gyventojų emigraciją, bet neišskiriama kūrėjų migracija. Ar negalime pradėti kalbėti ir apie egzodo fotografiją šiandien?
Pavaidinimą „Už sienos / Outside the Wall“ galime interpretuoti iš kelių perspektyvų. Visų pirma, tai jau minėta kūrybinių pajėgų emigracija, tačiau čia svarbesnė išraiškos ir veiklos lauko pasirinkimo galimybė. Stebėdami parodą akivaizdžiai matome, kad darbų estetika ir konstruojamas pranešimas žengia ryžtingą žingsnį už vadinamosios „Lietuviškos fotografijos mokyklos“ ribų ir natūraliai integruojasi į tarptautinį vizualiosios kultūros lauką. Autoriai perkeldami į kitą erdvę savo kūrybą pasirenka ir universalų kalbėjimo būdą. Geografinis nesusisaistymas šiuo atveju tampa ir savitos išraiškos ir laisvo kalbėjimo prielaida.
Kitas pastebimas dalykas – autorių atsiribojimas nuo lietuviškų institucijų. Nė vienas iš jų nepriklauso Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ir manau, dauguma jų net nebandė tapti nariais. Ta nepriklausomybė autoriams leidžia veikti visiškai laisvai kūriniams cirkuliuojant po įvairių disciplinų kontekstus. Dar daugiau – jie niekada neužsiklijuoja „nuskriaustųjų“, „nepatogiųjų“, „atstumtųjų“ etikečių, nespekuliuoja šių savokų konotacijomis, tiesiog laisvai ir su pasimėgavimu levituoja nepriklausomumo erdvėse. Kita vertus, šių autorių darbai vis dažniau ir ryškiau matomi užsienio institucijų parodose, leidiniuose, ir galimas daiktas, kad būtent tokią Lietuvos fotografiją mato užsienio fotomeno megėjai ir vertintojai.
09.06
15.00 Pauliaus Normanto fotografijų parodos „Išdžiūstantys šaltiniai“ atidarymas. Kuratorė Vilma Samulionytė (Neringos istorijos muziejus, Pamario g. 53)
Paulius Normantas – fotografas, radęs savo temą – mažųjų tautelių gyvenimą. Paroda parengta remiantis 1990 m. Vengrijoje išleistu pirmuoju P. Normanto fotografijų albumu „Išdžiūstantys šaltiniai“ („'Vanishing Sources“). Albumą sudaro devyni fotografijų ciklai, pasakojantys apie chantų (1983), mordvių, udmurtų (1984), lapių (1986), marių, komių, vepsų, vodų ir ižorų, livių (1987) gyvenimo kasdienybę, juos supančią aplinką. Parodoje eksponuojamos fotografijos iš Lietuvos fotomenininkų sąjungos fotografijų fondų, autoriaus sukurtos ir atspausdintos iki 1986 m.
P. Normantą ypač traukė mažų, ant išnykimo slenksčio atsidūrusių tautų ir tautelių gyvenimo vaizdai. Fotografavo tibetiečius, nykstančias Sibiro, Himalajų, finougrų tauteles, tarsi įprasmindamas ir pratęsdamas jų gyvavimą fotografijose. Jis mokėjo priartėti prie nepažįstamų žmonių, pelnyti jų pasitikėjimą – patraukdavo savo nuoširdžiu bendravimu, rodoma pagarba vietai, jos gyventojams, domėjimusi jų papročiais, dvasiniu gyvenimu.
„Normanto ciklai skamba kaip rekviem išnykusioms ir nykstančioms tautoms.“ (Prof. hab. dr. A. Andrijauskas)
Paulius Normantas (1948 06 08–2017 01 07) – keliautojas orientalistas, fotografas, poetas.
Gimęs ir augęs Žemaitijoje, mokslus baigęs Vilniuje, nuo 1983 m. gyvenęs Vengrijoje, Nyredhazos mieste, turėjo Lietuvos ir Vengrijos pilietybę, daug kur įvardijamas kaip pasaulio pilietis.
Nuo 1983 m. buvo Lietuvos fotomenininkų sąjungos, o nuo 1986 m. Vengrijos fotografų sąjungos ir Vengrijos kūrėjų asociacijos, nuo 1995 m. Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Tarptautinės žurnalistų sąjungos narys.
Surengė daugiau kaip 30 individualių fotografijos parodų Lietuvoje, šimtais skaičiuojamos jo parodos, surengtos užsienyje. Išleista 12 fotografijos albumų ir unikali fotografijos ir haiku poezijos knyga „Baltas“.
Už nuopelnus kultūros srityje tiek Vengrijoje, tiek Lietuvoje pelnė valstybinių ir kitų reikšmingų apdovanojimų.
Nuo 1979 m. kurį laiką gyveno Nidoje, iš pradžių pas K. Mizgirį, išmoko fotografo amato ir 1981 m., paskatintas V. Butyrino, čia surengė pirmą savo aktų bei pajūrio peizažų parodą, tapusią jo kūrybinio kelio atskaitos tašku. 1996 m. Nidoje buvo surengta „Pauliaus Normanto 15 metų jubiliejinė fotografijos paroda“. Po 20 metų, 2001 m. čia įkurta, deja, trumpai gyvavusi Pauliaus Normanto galerija „Himalajai“, turėjusi tapti oaze, kurioje galėtų atsiverti Rytų pasaulio dvasios ir kultūros lobynai. Su paroda „Išdžiūstantys šaltiniai“ simboliškai sugrįžtame į autoriaus kūrybos pradžią, į tą vietą, kurioje jis kaip fotomenininkas startavo prieš 36 metus.
09.04–09.10 Instaliacijų kompozicija, skirta visiems, kada nors atvykusiems į Nidos fotografų susitikimus. Kuratorius Donatas Stankevičius
Minint bet kokią sukaktį nejučiomis atigręžiame į praeitį, pagalvojame apie nuveiktus darbus. Ką galime pasakyti ir kaip galime prisiminti fotografų bendruomenę, kasmet gausiai susirenkančią į Nidoje vykstantį seminarą? Ar galima seminarą suskirstyti į darbą, aplinką, joje esančius žmones ir kūrybą? Greičiausiai, kad taip. Parodoje nesiekiama aprėpti visko, kas vyko visus tuo keturis dešimtmečius. Greičiau fragmentiškai reziumuoti ir netradiciškai pateikti tai, ką įdomu ir verta prisiminti.
09.04–09.10 Algio Griškevičiaus fotografijų paroda
NIDA 2017 tarptautinio fotografų seminaro kūrybinės dirbtuvės
09.03–09.07 Tarpdisciplininės Claire Laude kūrybinės dirbtuvės De-Konstrukcija
Egzistuojanti architektūra ir aplinka užsiėmimuose bus naudojama kaip atspirties taškas tiriant atminties temas. Nidos erdvėse bus ieškoma struktūrų, kurios rodo žmonių prisitaikymą pastate / aplinkoje, siekiama rasti, sukurti naują kontekstą žmonių adaptacijos struktūrai. Dirbant su rasta medžiaga bus nagrinėjamas paviršiaus ir erdvės santykis. Užsiėmimų tikslas – sukurti tarpdisciplininę erdvinę-fotografinę instaliaciją. http://www.clairelaude.de/
Pristatymas rugsėjo 7 d., 14 val. viešose Nidos erdvėse.
09.03–09.08 Gintauto Trimako analoginės fotografijos dirbtuvės
G. Trimako vadovaujamose kūrybinėse dirbtuvėse bus dirbama pasitelkiant alternatyvius analoginės fotografijos procesus. Dalyviai jau turi turėti patirties dirbant su analogine fotografija, taip pat iš anksto pasiruošti negatyvus, kurie bus naudojami užsiėmimuose.
Pristatymas rugsėjo 8 d., 14 val. (Terasa, VDA Nidos meno kolonija, E. A. Jonušo g. 3)
09.05–09.08 Gyčio Skudžinsko knygos meno ir gamybos dirbtuvės
Dirbtuvių dalyviai susipažins su esminiais knygos konstravimo bei komponavimo principais bei metodais. Užsiėmimų tikslas – kad kiekvienas dalyvis per tris darbo dienas sukurtų preliminarų savo fotografijų serijos knygos maketą. Bus supažindinama su tokiais pamatiniais fotografijos knygos faktoriais kaip knygos formatas, popieriaus pasirinkimas, įrišimas. Nustatomas ir pasirenkamas fotografijos dydžio santykis knygos puslapio formate. Ritminių, metrinių ar naratyvinių sekų sudarymas. Vaizdo, teksto ir pauzių santykis. www.gys.lt
Pristatymas rugsėjo 8 d., 13 val. (Nidos KTIC „Agila“, Taikos g. 4)
09.06, 09.07 13.00–19.00
Knygų mugė
Knygų mugė per paskutiniuosius dvejus metus iš stichiško susibūrimo ir pasirodymo, kas ir ką leidžia, išsiplėtė į tarptautines tradicijas pradedantį rutulioti gretiminį seminaro renginį, pristatantį naujausias leidybines tendencijas ne tiek fotografijoje, kiek apskritai meno leidinių srityje.
NIDA 2017 knygų mugės leidėjai:
Lietuvos fotomenininkų sąjunga
Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyrius
Kauno fotografijos galerija
Šviesos rašto / Kaunas Photo leidiniai
NoRoutine Books
Latvijos fotografijos leidiniai
Romualdo Požerskio leidiniai
VDA leidykla
Apostrofa
09.07 21.00 Nekanonis lietuvių dokumentinis kinas. Kino filmų peržiūra ir komentaras su Lina Kaminskaite-Jančoriene
Ši restauruotų dokumentinių filmų programa parengta vadovaujantis netradiciniais filmų programų sudarymo kriterijais. Filmų nevienija autorinis braižas, tema, erdvė, kraštovaizdis. Atvirkščiai, tai skirtingi kūriniai, vienas kitam prieštaraujantys, demonstruojantys lietuvių dokumentinio kino tradicijos „trūkumus“: vieni – didaktiški, kiti – greiti, ritmiški, treti – skambūs, ketvirti – tikrovę pašiepiantys, dar kiti – eksperimentuojantys. Nesutilpimas kanone leidžia naujai pažvelgti į „dokumentalumo“ sampratas nevaidybiniame lietuvių kine, jų formavimosi kontekstus bei kūrėjų vaizdo ir garso panaudojimo strategijas.
„Nenusimink, Virginijau“, rež. Viktoras Starošas, 1962, 21 min
„Atspindžiai“, rež. Henrikas Šablevičius, 1968, 15 min
„Temperatūra ne pagal Celsijų“, rež. Almantas Grikevičius, 1973, 10 min
„Mums nebaisūs jokie priešai“, rež. Edmundas Zubavičius, 1978, 10 min
„Jautrumo kaip duonos“, rež. Edmundas Zubavičius, 9 min, 1979
„Pabuvam savam lauki“, rež. Henrikas Šablevičius, 1988, 20 min.
