Dovilė Dagienė
8:20

Paroda laikinai neveikia dėl Lietuvoje įvesto karantino.

Šiandienos pasaulyje dėl vaizdinių pertekliaus sąlygoto fotografijos medijos intensyvumo ir nuolat didėjančio vaizdų archyvo, tam tikri šio lauko reiškiniai ir juos lydintys prasmės klausimai lemia naujos vertės atsiradimą. Dalį tokių reiškinių – būtent vaizdinį tikrovės atkūrimą, dabarties įrodymo poreikį ir galimybes bei laiko tėkmės pojūtį – šiame darbe siekiama permąstyti, o ieškant atsakymų į keliamus klausimus, šiuos aptarti išskleidžiant savo pastarųjų metų kūrybą. Fotografinė praktika tyrimą papildė naujomis, netikėtomis įžvalgomis, o kūrybiniame procese išryškino nuojautos ir atsitiktinumo svarbą. Iš dalies tai susiję su fotografo darbo metodika, kuri reikalauja nuolatinio stoiško buvimo – laukimo išsitįsusio laiko ir sustingusios vietos koordinatėse. Ši priverstinė lėto laiko patirtis šiandieniniame pasaulyje nėra nei maloni, nei patogi. Kūnas, pamažu įpratęs prie nuolatinio dirginimo daugialypėje ir fragmentuotoje dabartyje, patiria informacijos abstinenciją. Mintis užvaldo kankinantis nuolatinio neišsipildymo jausmas. Vis tik persikėlimas į lėtą laiką nėra toks skausmingas ir nuviliantis kaip atgalinis grįžimas iš jo.

Meninio tyrimo „Čia tada, ten dabar“ kūrybiniai ieškojimai, prasidėję nuo siekio atrasti ir išreikšti savitą laiko, laikiškumo raiškos būdą fotografijoje, įvairiais eksperimentais tyrinėjant vaizdines atminties, laiko ir vietos sąsajas atvedė prie tokių analoginiu būdu sukurtų darbų serijų, kaip Sulaikyta šviesa: dvi Saulės ir Aštuonios minutės. Šiais fotografijų ciklais, kurie remiasi faktu, jog Saulės šviesa Žemės paviršių pasiekia per maždaug 8 minutes, bandoma perteikti laikinumą ir neapgręžiamą fizinio laiko tėkmę ribotomis statiškos plokštumos priemonėmis.

Paroda veiks iki kovo 21 d.

Parodą finansuoja Lietuvos kultūros taryba