Algirdas Gaižutis

Gimė 1941 spalio 17 d. Subačiuje, Kupiškio r. Estetikas, menotyrininkas, kultūrologas, visuomenės ir politikos veikėjas. 1959–61 studijavo lituanistiką Vilniaus universitete, Istorijos-filologijos fakultete, 1961–66 studijavo Maskvos M.Lomonosovo universitete, Filosofijos katedroje. Docentas (1976),  filosofijos mokslų daktaras (1985), estetikos profesorius (1987). Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas (1990), akademikas (1998). Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentas, Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus vadovas (2001). Nuo 2003 Vilniaus pedagoginio universiteto rektorius. 
Nuo 1994 m. žurnalo „Menotyra“ ir tęstinių leidinių „Senovės baltų kultūra“, nuo 1995 m. „Lietuvos kultūros tyrinėjimai“, nuo 1992 m. „Lietuvos sakralinė dailė“ vyr. redaktorius, mokslo ir meno žurnalų „Problemos“, „Santa“, „Humanistica“, „Sociologija“, „Lietuvos mokslas“, „Mokslas ir gyvenimas“, „Dailė“ ir kt. redkolegijų narys.

Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo 1973, Garbės narys nuo 1997 m., meno kūrėjo statusas suteiktas 2005.

Apdovanojimai:
Tarptautinės meninės fotografijos federacijos (FIAP) visuomeninkas (EsFIAP, 1994).
Lietuvos nacionalinė mokslo premija (2001),
Baltijos Asamblėjos premija (2003),
ordino Už nuopelnus Lietuvai Komandoro kryžius (2004).

Leidiniai:
Menas ir humanizmas (1979),
Vaikystė ir grožis (1982, 1988),
Kūrybinė meninininko galia (1989),
Kultūros vertybės ir erzacai (1993),
Menų giminystė (1998),
Meno sociologija (1998),
Žvilgsnis (2001),
Estetika tarp tobulumo ir mirties (2004).