„Banalūs peizažai“ Prospekto galerijoje

Kas gali būti banaliau už peizažo fotografiją? Jaukus gamtos ar miesto vaizdelis įrašomas į atminties korteles ir netrukus pamirštamas. Nes tai – tik scenografija žmogaus dramai, ir kai žmogaus nėra, žvilgsnis praslysta įspūdingiausiais kalnais, miškais, ežerais. Visa tai jau matyta. Daugybę kartų. Grožėtis nufotografuotais peizažais banalu, jie patys banalūs, neverti menininko dėmesio. Popsas, mėgėjų užsiėmimas, atostogautojų aistra.

Ne aš susiejau peizažo sąvoką su banalumu – tai padarė Alvydas Lukys, atitinkamai pavadinęs savo fotografijų parodą. Ir, aišku, tuo pačiu gestu leidęs suprasti, kad banalumu čia bus suabejota. Bežiūrint į peizažus, bemąstant, ironizuojant banalumo vualis bus pradrėkstas ir pasimatys jį palaikančios kultūros karkasas.

SKAITYKITE STRAIPSNĮ