KO NEPRAŽIOPSOTI NIDOJE?

 

Šiemetinis „NIDA. Sutikti fotografiją“ simpoziumas Nidoje, jau kitą savaitę, pristatys didelį kiekį skirtingų fotografijos profesionalų balsų. Kad įvairioje programoje būtų lengviau išsirinkti, mūsų komanda rekomenduoja, kuriuos pristatymus būtina įtraukti į savo simpoziumo planą. Gytis Skudžinskas atrinko penkis meninininkus ir kritikus:

 

 

NIDA HIGHLIGHTS #1

Paulien Oltheten (Nyderlandai)

Šeštadienis, rugsėjo 19 d., 18:45

 

Paulien šiemet dviračiu keliavo palei buvusią geležinę uždangą Suomijoje, Baltijos šalyse, projekto maršrutas drieksis iki Juodosios jūros, o dabar surinkta medžiaga taps pasakojimo ir performanso pagrindu, sugrįžtant į kraštą, kuriuo taip neseniai mynė pedalus. Dviratis menininkei įprasta kelionės forma, leidžianti betarpiškai susilieti su nauja aplinka, keisti maršrutą pagal poreikius, patekti į nuošalias vietas, kurių nepasiektum kitomis keliavimo priemonėmis. Pauline domina žmonių kasdieniai ritualai, elgesys, kūno judesiai. Siekdama nedaryti įtakos, ar ją minimizuoti, menininkė tampa tylia vieniša keliautoja. Kaip ir ilgoje kelionėje menininkės atliekami pasikartojantys judesiai užtikrina kelionę, taip ir aplinkoje ji stebi pasikartojamumą ir, kaip vadina, kasdienio gyvenimo choreografiją.

 

Paulien Oltheten darbai yra rodyti tokiose pasaulinėse institucijose, kaip Stedelijk muziejus, Jau de Paume ir FOAM. O prieš aštuonerius metus, 2018 m., ji laimėjo „New Discovery Award“ Arlio fotografijos festivalyje.

 

Lietuvoje tarsi ir egzistuoja neformalus „Photo Bike“ fotoklubas. Pakvieskim.

 

 

NIDA HIGHLIGHTS #2

Guinever Ras (Nyderlandai)

Trečiadienis, rugsėjo 16 d., 11:00

 

Nyderlandų fotografijos muziejaus Roterdame kuratorė Guinevere Ras kalbės apie muziejuje po rekonstrukcijos praėjusiais metais jos rengtą atidarymo ir naujo muziejaus etapo parodą „Awakening in Blue: An Ode to Cyanotype“. Jau vien tai, kad kalbama apie cianotipiją meno kontekste, intriguoja ir sukelia smalsulį. Pati cianotipija, būdama viena demokratiškiausių fotografijos priemonių, užima labai platų spektrą, o kartais ir kontroversiškai nurašoma amatininkų kategorijai. Cianotipija paplitusi nuo edukacijos ir fotografinių žaidimų (dėl savo paprastumo ir nekenksmingumo) iki profesionalaus meno lauko (Lietuvoje – Trimakas, Jonkutė, Maslinskaitė, tt, pasaulyje – Christian Marclay, Tacita Dean, Joy Gregory ir kiti). Cianotipijos metodu atspausdinta ir pirmoji pasaulyje Annos Atkins fotografijos knyga. Guinevere cianotipiją šiandieniame pasaulyje mato kaip savotišką rezistencijos formą, kai svarbi tampa ne tik atvaizdų gamyba, bet ir procesualumas, laikas, paviršius. Neretai atsisakant visų technologinių fotografijos įrenginių, cianotipija leidžia pasaulį fiksuoti ir analizuoti betarpiškai. Pagrindinės temos, atspindėtos „Awakening in Blue“ parodoje, buvo: ekologija, kolonializmas, kūnas kaip patirčių archyvas. Tai galima sakyti, kad per šią sulėtintą vaizdų gamybą G. Ras nagrinėja temas, šiomis dienomis dominuojančias vizualinio lauko kontekste.

 

O prieš mėnesį ir aš į savo instagramą kėliau kelias cianotipijas – check it. :)

 

 

NIDA HIGHLIGHTS #3

Marge Monko (Estija)

Trečiadienis, rugsėjo 16 d., 17:00

 

Vilniečiams šis vardas turėtų būti pažįstamas, bent jau vienas darbas tikrai įsiminęs. Marge Monko kūrinys buvo nuostabi Nacionalinėje dailės galerijoje vykusios parodos „Silver Girls“ dalis. Ir eksponuotos fotogramos yra gana aiški nuoroda į temas ir problemas, kurios skleidžiasi visoje Marge kūryboje. Moters teisės, lyčių vaidmenys, reklama ir vartojimas, istorinės (archyvinės) prieigos yra pagrindiniai vardikliai, apibendrinantys autorės kūrybinius pasirinkimus. Fotografija Marge darbuose nėra vienintelė raiškos forma, video- ir instaliatyvūs elementai sukuria visą pasakojimą.

 

 

NIDA HIGHLIGHTS #4

Raphaëlle Peria (Prancūzija)

Šeštadienis, rugsėjo 19 d., 17:00

 

Teko matyti Raphaelle parodą „Crossing the Missing Fragment“ Arlio fotografijos festivalyje, kai ji tapo BMW apdovanojimo laureate prieš kelerius metus. Ir pirmas žodis, kuris peršasi pamačius parodą, yra daugiasluoksniškumas. Tai tokia paroda ir kūriniai, kurie nepalieka abejingų, nesvarbu, ko ieškotumei šiuolaikiniame mene (fotografijoje). Net vaikams instaliacija, vizualumas, atspindžiai daro įspūdį. Grafikos technikų pagrindu taikomas paviršiaus, šiuo atveju archyvinių fotografijų, raižymas suteikia nepakartojamą mirgėjimą, rankų prisilietimą, paviršiaus šiurkštų medžiagiškumą. Tiesiog užburia vizualiai. Bet, žinoma, menininkei svarbesnis pats santykis su savo atsiminimais, patirtimi, archyvine medžiaga ir galimybė naikinant paviršių jį atverti bei kalbėti per savo asmeninę patirtį apie globalius procesus, neišvengiamai paliečiančius mus visus. Ekosistemų trapumas ir rūšių nykimas, sąlygotas klimato kaitos, yra problemų laukas, kuris Raphalle jaudina.

 

 

NIDA HIGHLIGHTS #5

Florian Ebner (Vokietija, Prancūzija)

Šeštadienis, rugsėjo 19 d., 11:00

 

Taigi, užtektų pasakyti tik tiek, kad Florianas yra Pompidu centro fotografijos dalies kuratorius. Bet galime paminėti ir kelis faktus. Jis šiek tiek prisidėjo ir prie to, kad lietuviška paroda „The Forms of Things, The Forms of Skuls, Forms of Love“ prieš kelerius metus atsitiktų Grand Palais rūmuose Paris Photo metu. Jis kuravo, jau dabar svarbiausia dešimtmečio paroda Europoje įvardijamą, Wolfgang Tillmans „Nothing could have prepared us – Everything could have prepared us“. Dabar Nidoje Florianas kalbės apie dirbtinį intelektą ir ruošiamą projektą su vokiečių menininke Hito Steyerl, kuriame, tikėkimės, išvysime ir Vėtrę Antanavičiūtę. 200 metų sukaktį mininčios fotografijos akivaizdoje bandys į medijos vystymąsi žvelgti į perspektyvą orientuotu žvilgsniu.