Fotografija kaip draugystės išraiška ar liudijimas. Tai tikriausiai pirma mintis, man kilusi įžengus į Dalios Mikonytės parodą „Migle“, vykstančią Vilniaus fotografijos galerijoje. Tačiau greitai ši pirminė idėja šiek tiek transformuojasi ir pradedu matyti Mikonytės fotografijas kaip savitą ir labai intymų komunikacijos būdą.

Labai svarbus šioje parodoje susirašinėjimo aspektas. Iš parodos autorės pasakojimo sužinau, kad ilgametė draugystė, kuri cikle „Migle“ ir fiksuojama, būtent nuo to ir prasidėjo: iš nuobodulio atsirandančius „laiškus“, užrašytus ar išraižytus ant mokyklos suolo, galiausiai pakeitė ranka popieriuje rašomi laiškai. Beje, jie pradedami minėti jau pirmajame parodos anotacijos sakinyje, o paskui įvairiomis formomis vis vizualiai atsiranda ir galerijos erdvėje.

Aiškiausiai matomi laiškų fragmentai nugula į kelis ranka prirašytus popieriaus lapus sluoksniuojančiose fotogramose, kuriose persiklojantys žodžiai sunkiai perskaitomi ar jau kitiems užšifruoti ir nesusiklijuojantys į sakinius. Kad ir kaip ilgai bandyčiau perskaityti laiškuose užstrigusias mintis ir paslaptis, esu paliekama su mažai ką atskleidžiančiais vienažodžiais fragmentais ar atsisveikinimo bei pasirašymo frazėmis.

Tęsinį skaitykite čia