Visais laikais lygiosios nepageidaujamos.Žiūrovo išvedžiojimai ir suvedžiojimai kolektyvinėje parodoje „reStart“
2020 08 27 / Ričardas Šileika
Ir kaip suprastina – restartuoti? Manding, imlus ir pagavus, akylus ir jautrus menininkas visada regi šviežiai. Argi kitaip jis įgalėtų sukurti ką įstabaus, prakilnaus, įžvalgaus, aprėpto. Menininkas yra vanduo. Purslojantis, taškantis, veržliai sraujus, o ilgainiui – ir lygiaviršėjantis, rimstantis, apeinantis plūdenomis. Tai yra „įsitaisęs“ atpažįstamą stilių. Arba įkyriai kartojantis tą patį įvaizdį.
Kintančio(s) kūno reikšmės. Apie dvi fotografijų knygas: V. Bubelytės „Vis-a-vis“ ir S. Michelkevičiūtės „Moteris apie vyrus“
2020 07 15 / Danguolė Ruškienė
Spektaklis, nesvarbu kokio turinio, visuomet yra reginys ir savotiškai įteisina žiūrėjimo galią. O tai, kas vyksta scenoje, dažniausiai siejasi su žmogaus kūnu. Per aktoriaus kūną, judesius, balsą, mimiką konstruojami personažų santykiai ir mezgamas spektaklio audinys. Kūnas čia dažniausiai tampa pagrindine siužeto varomąja jėga, kurią dar labiau išryškina tokios spektaklio dalys kaip muzika, apšvietimas, tekstas ir pan.
Nuo atomo iki visatos. Ričardo Šileikos samprotavimai ir įžvalgos Edžio Jurčio fotografijų parodoje „Didžiosios tuštumos jausmas“
2020 06 23 / Ričardas Šileika
Visut visose mitologijose ir religijose egzistavo / egzistuoja požeminis pasaulis. Graikai plačiausiai išlaisvino vaizduotę, sukurdami ne tik mirusiųjų buveinę - Hado karalystę, bet paplukdė ir upes Letę, Stiksą, Acheroną, „įdarbino“ keltininką Charoną.
Tuštumos balsas, šviesos galia
2020 06 19 / Elvyra Kučinskaitė ("delfi.lt")
Pasak paties autoriaus, prieš gerą pusmetį surengusio savo darbų retrospektyvą Klaipėdos galerijoje, iki šiol jį labiausiai domino socialinė tematika. Daugelyje pasaulio šalių buvo eksponuoti jo fotografijų ciklai „Benamiai ir jų šunys“, „Neįgaliųjų šokis“, „AIDS“. Prieš gerą dešimtį metų su šiuo menininku teko bendradarbiauti poroje kūrybinių sumanymų (knygos „Tyla iš gervių plunksnų“ ir „Kryžiaus kalnas. Gyvybės sodai“), ir tąsyk jis išsidavė esąs itin jautrus gamtos kalbai ir dvasiniam judesiui. Bet šįkart iš pažiūros atrodo kitaip – nei žmogus, nei gamtos, anei dvasios.
Aš labirinte, tu labirinte, jis ir ji labirinte. R. Šileikos mintijimai A. Repšio fotografijų parodoje „4 m² laisvės“
2020 06 02 / Ričardas Šileika
Andriaus Repšio demonstruojamos įkalinimo vietų vaizdų fotografijos mums, Europos Sąjungos žiūrovams, proga pamintyti apie savo „turimą“ laisvę su čia pat, kiekviename žingsnyje, esančia nelaisve. Siūlau timptelėti šį siūlo galą. Pažiūrėkime, kur jis nuveda ar išveda.
Būties centrais ir pakraščiukais. D. Mikonytės paroda Prospekto galerijoje
2020 05 26 / Lina Buividavičiūtė
Kūno trapumas ir modifikacijos, pavidalas, pilnas tuštumos, kurią užpildo ligos kvapas, magnetinio rezonanso tomografijos garsai, ligoninių blokai, vaikystės sekretai, visas būties herbariumas, žydintis ir nykstantis tiesiog akyse. Išklausti, nuskenuoti ir išpiešti, išsaugoti ir nutrinti – kuriant ir naikinant, išgaunant naujas esaties ir irimo formas. Apie kūną – nekūniškai, vengiant odos paklodžių, deklaratyvumo. Apie kūną – iš nuotolių ir artėjimų, iš simbolių ir medicininių nuotraukų, iš muziejų eksponatų, iš sutrintų gėlių kotelių, iš tekstų ir muzikos.
Vėl vengiu tarti jos vardą. Dalios Mikonytės paroda „bust“
2020 05 22 / Agnė Narušytė („7 meno dienos“)
Valio! Pagaliau niekas nesikabinės, kai eisiu per miestą be kaukės. Ir einu – Gedimino prospektu. Nebereikia slėptis ir dusti, spindi ką tik sušlapęs asfaltas. Prisėdu kavinėje. Nors šalta, žieminė striukė sukuria miegmaišio efektą. O tada – į Prospekto galeriją, kur jau dvi savaites veikia Dalios Mikonytės paroda „bust“. Gerai, kad po šio standartinio intervalo neužsidarė – spėjau pamatyti ir parašyti. Kad ir jūs nueitumėte, nes verta.
Teatras be ribų I: raudóna, júoda ir bálta. D. Matvejevo paroda
2020 05 21 / Julijus Lozoraitis („7 meno dienos“)
Dmitrijaus Matvejevo fotografijų paroda „Nekrošiaus teatras: abipus uždangos“ Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje Vilniuje yra pradžia renginių ciklo „Kvadratas“, skirto režisieriaus Eimunto Nekrošiaus kūrybai. Parodoje eksponuojama per keturiasdešimt stambaus formato 40 x 60 cm ir 60 x 90 cm nuotraukų.
Kanonizuota emocinė retrospekcija
2020 03 12 / Ričardas Šileika
Pastaraisiais dešimtmečiais itin populiarus ir naudojamas metodas, kai iš fakto, iš įvykio, iš istorijos konstruojamas meno kūrinys. Šiuolaikinių menininkų darbo medžiaga yra socialinė aplinka. Tai vadinamas meninis tyrimas. Būtent šiam meno rinkoje vyraujančiam žanrui priskirtina ir Marijos Kapajevos paroda „Nuostabi svajonė, nors ir neaiški“.
Nėra žmogaus, nėra svajonės. Marijos Kapajevos paroda „Nuostabi svajonė, nors ir neaiški“
2020 03 06 / Agnė Narušytė („7 meno dienos“)
2014–2017 m. Marijos Kapajevos kurta instaliacija apie Narvoje 2010 m. uždarytą tekstilės fabriką „Kreenholm“ yra ne tik simbolinis grįžimas namo, bet ir pamąstymas apie daugumos, virtusios praeities iliuzijose uždaryta mažuma, būsenas.
