Gegužės 4-22 d., Vilniaus fotografijos galerijoje veikia kūrėjo, architekto ir fotografo Sauliaus Slavinsko fotografijos paroda „Popierius“. Popieriaus trapumą sulyginęs su žmogaus organizmo trapumu koronaviruso metu, apie parodą bei jos kūrybinį procesą pasakoja autorius S. Slavinskas.

Kas paskatino imtis šio projekto?

Atsakymą į šį klausimą diktuoja žymaus prancūzų sociologo Pierre Bourdieu kultūrinio kapitalo sąvoka. Šio projekto imtis paskatino jau turimos asmeninės kultūrinio kapitalo sankaupos, kurios, kaip pasakytų Bourdieu, yra veikiamos ilgalaikio individo santykio ne tik su aplinka, bet ir pačiu savimi. Taip pat paskata tapo ir nūdienos aktualijos – Covid 19 pandemija. Popierius kaip fizinė medžiaga yra unikali tuo, jog turi ne vieną simbolinę prasmę. Baltas popieriaus lapas neabejotinai gali būti, o dažnai ir yra siejamas su nauja pradžia. Tačiau visgi šiandienos plotmėje, kuomet pasaulis kovoja su pandemijos iššūkiais, popierius tampa viso to atspindžiu, reiškiančiu ne tik vienodumą visiems, bet ir tampantis baltų medikų chalatų, mirties, amžinosios šviesos, gyvybės simboliu. Dar vienas paskatos veiksnys – tai pomėgis eskizuoti su galimybe šiuos eskizus perteikti fotografijoje, naudojant alternatyvius fotografijos procesus, retai sutinkamus kasdienybėje. Turint šviesai jautrų popierių, improvizuojant su šviesa ir įvairaus skaidrumo popieriaus skiautėmis galima išgauti gana originalias ir unikalias kompozicijas, ko ir siekiu šiais darbais. Procesas gan imlus laikui ir medžiagų sąnaudai, kuo teko įsitikinti, kol pasiekiau norimą rezultatą.

Kas lėmė popieriaus kaip medžiagos pasirinkimą?

Popierius – trapiausia medžiaga, kurios galime rasti visur ir bet kur, tačiau visur ši medžiaga įgauna kitokią prasmę. Kaip medžiaga popierius yra be galo lankstus ir gali būti takus įvairiose formose. Tuo pačiu jis ir labai trapus, galintis įplyšti ir suplyšti, lygiai taip pat, kaip nūdienos koronaviruso situacijoje yra trapi žmogaus gyvybės gija. Gija, sulyginanti visus, nepaisant statuso, lyties, negalios, pomėgių ar išsilavinimo. Taigi, šį simbolių vienį ir norima per fotografiją perteikti visuomenei.

Koks yra pagrindinis šio fotografijos projekto siekis?

„Popierius“ – tai kvietimas nuolat skubančiai, bet kartu ir dažnai išlepusiai visuomenei išgyventi pandemijos provokuojamo „globalinio sustojimo“ esmę ir prasmę, susimąstant apie tai kas trapu, apie tai, kas neįkainojama. Popierių šiandien galime traktuoti tarsi naują „užkratą“, kurį pasigavę sužinome, jog jame galime būti visur ir bet kur – savo minties galioje, kuri pagaliau panoro atskleisti ilgai slėptą trapios baltos medžiagos paslaptį.

Kas jus labiausiai įkvepia kūrybai?

Kurti įkvepia pati kūryba. Ir gyvenimas. O gyvenimas ir yra kūryba.