Dažnai fotografija veikia ne todėl, kad ji – menas, o, priešingai, kai ji – tik dokumentas. Tokia ji ir yra Romualdo Požerskio parodoje „Neramūs keliautojai“. Kas nebūtų pasiėmęs fotoaparato ir kameros į pirmąją kelionę nauju motociklu aplink Lietuvą kartu su draugais? Tik tas, kas tada tokių daiktų neturėjo. Požerskis 1972 m. dar buvo tik elektrotechnikos studentas, bet nuo 1965 m. jau įnikęs į fotografiją. O 1968 m. įsirašė ir į kino mėgėjų būrelį. Vis dėlto, ką tik įsigijęs motociklą, jis tebuvo nežinomas mėgėjas.

Įvykių pradžia pažymėta jo dienoraštyje, kuris irgi eksponuojamas galerijoje. 1971 m. gruodžio 29 d. įrašas: „Šiandien man pasisekė arba nepasisekė, tą parodys ateitis. Pirkau naują vieno cilindro „JAWA“. Dabar jis sandėlyje, o aš stengiuos instrukciją studijuoti. Ateis pavasaris, oi kaip rūpės pasivažinėti. Reikia tikėtis, kad neužsimušiu, jeigu per daug nelakstysiu. Reiks dar seseriai Loretai dviratį pirkti ir visai bus gerai.“ Atėjo pavasaris ir kartu su Virgiu Lanku, Petru Pociumi ir Zenonu Langaičiu jie iškeliavo motociklais. Kelionėje, kaip supratau, dienoraščio nerašė, bet fotografavo ir filmavo, kartais net važiuodamas – ir pravažiuojamus laukus, ir jau nuvažiuoto kelio atspindį veidrodėlyje. Motociklai prie jūros, motociklai miške, motociklai kaimo gatvelėje, ant jų – šalmuoti jaunuoliai. Keliose nuotraukose – avarija: sulamdytas motociklas, ant asfalto gulintis vaikinas, jo portretas. Zenonas. Nepranešama, kaip baigėsi ši istorija, bet dienoraštyje paminėtos Zenono vestuvės vėliau – 1975 m. rudenį. Pasisekė. Tais laikais kiekvienas kaimas turėjo žuvusio motociklininko antkapį ar visam gyvenimui traumuotą jaunuolį.

Skaityti visą straipsnį