Paroda, kurioje atsakymų ieškoti nereikia
2022 01 28 / Ugnė Brazytė („7 meno dienos“)
Vos išgirdus Ievos Rutės jau antros personalinės parodos pavadinimą „vaizdai virsmai“, įnoringos lietuvių kalbos gramatikos ištreniruotas protas įtariai suklūsta: ar tik nebus praleistas koks nors paaiškinimą ar bent jo nuorodą suteikiantis skyrybos ženklas? Pavyzdžiui, kableliu atskirtas šių žodžių derinys iškart nužymėtų dvi skirtingas kūrybos koncepcijas, matomas parodoje.
Baliui Buračui – 125. Fotografas, įamžinęs vaizdinę tautos atmintį
2022 01 20
2022 metų sausio 18 dieną sukanka 125 metai, kai Sidarių kaime, Šiaulėnų valsčiuje, gimė Balys Buračas – daugiašakė asmenybė – pedagogas, tautodailininkas, etnografas, kraštotyrininkas, publicistas, muziejininkas ir fotografas. Daugiau nei penkis dešimtmečius skirdamas „žūstančių brangenybių gelbėjimui“, kaip yra rašęs viename iš savo laiškų, šį savo idealą B.Buračas įvykdė su kaupu.
Nemirusių vaikų istorijos. Tado Kazakevičiaus paroda
2022 01 14 / Agnė Narušytė („7 meno dienos“)
„Prospekto“ galerijos sienele atskirtoje erdvėje, vitrinoje, eksponuojamas laikraštis, kurio pirmajame puslapyje pranešama apie Stalino mirtį. Žinia iliustruojama jo, gulinčio gėlėmis išpuoštame karste, nuotrauka. Virš tos vitrinos išrikiuotos fotografijos, be žodžių informuojančios apie jo „nuopelnus“: moteris su vaikais pjauna storą medžio kamieną, sesės ir broliai fotografuojasi snieguotame peizaže prie svetimų namų...
Viktoro Trublenkovo vietovaizdžiai: vidinių patirčių maršrutai
2021 11 09
Šioje publikacijoje sudėtos mano jaunystės fotografijos iš 1975–1990 metų laikotarpio Klaipėdoje. Tuomet buvau vadinamas avangardistu, bet nesijaučiau niekuo ypatingu – fotografavau kaip jaučiau ir kaip mačiau. Man tai buvo akivaizdžiausias realizmas. Tai mano jaunystė – šiek tiek protesto, bandymo padaryti savaip, kitaip, eiti keliu, kuriuo, kaip tada atrodė, niekas iki manęs nėjo.
Narcizo nerimas. Visvaldo Morkevičiaus paroda Prospekto galerijoje
2021 10 22 / Agnė Narušytė („7 meno dienos“)
Jaunas menininkas Visvaldas Morkevičius pristato savo parodą „Tikiuosi susitikti save“. Sako norėjęs perrašyti Narcizo mitą. Ovidijaus „Metamorfozėse“ vos gimusiam Narcizui išpranašaujama, kad jis mirs atradęs save. Graikų mituose pranašystės visada išsipildo, bet istoriją verta skaityti iki pabaigos, nes išsipildymo būdas pradžioje nenuspėjamas.
Milda Drazdauskaitė. Nuotraukos atminčiai ir kiti pasipozavimai
2021 10 19
Fotografė Milda Drazdauskaitė (1951–2019) debiutavo 1978 metais Respublikos jaunųjų fotomenininkų parodoje ir daugiau nei dešimtmetį, iki pat 1990 m., dirbo laborante Lietuvos fotomeno draugijoje. Savo kūryba ji pateko į savotišką tarpinę būseną tarp klasikų ir modernistų, tarp humanistų ir „nuobodulio“ kartos kūrėjų.
Gėlės tetoms ir žydams. Dviejų fotografijos parodų pokalbis
2021 10 01 / Agnė Narušytė („7 meno dienos“)
Parodos „Prospekto“ galerijoje „Buvimas / Susitikimas / Gedėjimas“ autorė Poline Harbali yra jauna menininkė iš Kanados, tapusi Lietuvos fotomenininkų sąjungos organizuojamo tarptautinio konkurso „reStart“ finalininke. Parodos Vilniaus fotografijos galerijoje „Lietuvos žydai grįžę iš nacių konclagerių“ autorius yra mums gerai pažįstamas Kęstutis Grigaliūnas.
Kad tik įsitvirtintume jutimą, jog nesame vieni
2021 10 01 / Ričardas Šileika
Fotografijų alibi – „taip buvo“, tačiau iš tikrųjų tiesa tik „taip galėjo būti“. Ar yra pajėgu užčiuopti, ką toji potyrių išgyventoja, nuotaikų personažė (šiuo atveju fotografė Poline Harbali) jautė, žinojo, suvokė? O man / o tau – tikiuosi – daug svarbiau, kiek tai yra reikšminga ir reikalinga mano / tavo dabarčiai? Kiek ir kokio vidinio žinojimo suteikia / perduoda kito žmogaus (iš pirmo žvilgsnio, svetimo) paieškos, spėlionės, nuojautos, aliuzijos? Juk kai patyriu, kad visa tai man labai arti ir tikra, paprastai atsiveriu – ir tas kitas tampa savas.
„The time was now“, arba Spektaklio visuomenė (anot Guy Debordo)
2021 09 01 / Ričardas Šileika
Vytenio Jankūno itin pagaviai ir įžvalgiai sugaudytos, nutvertos (o podraug sutvertos!) dabarties pasaulyje manipuliuojamo kataklizmo tragikomedijos mizanscenos. Fotografijose - iš užkulisių, iš avanscenų išnirusios personos. Iš įprastos rutinos, iš kasdieniškiausios kasdienos į fotografo regimą lauką įžengiantys, įvinguriuojantys, įsibraunantys žmonės. Ir čia pat akimirksniškai virstantys personažais. Iškart tampantys aktoriais savaiminiame ar susigalvotame ar režisuojamame spektaklyje.
Kiek regimame aš iš tikrųjų regiu? (Šileika savaprizmiškai įverbalina L. M. Sadeko vaizdus)
2021 08 02 / Ričardas Šileika
Kiek regimame aš iš tikrųjų regiu? O kiek tik mentališkai sukuriu (sublefuoju) dabarties tiesą ir realybę? Ričardas Šileika „virškina ir gromuliuoja“ Prospekto galerijoje eksponuojamų Lee Marie Sadeko fotografijų serijų „Tarkovskio planeta – motinos pienas“ ir „Pripildant balionus vaiduoklių, arba Mūzos“ vaizdoteką.
