Pokalbis su fotomenininku Remigijumi Treigiu (g. 1961), taip pat ir pati aplinka neįtikėtinai primena menininko darbus. Dirbtuvėse dūzgiantis radiatorius, tylos pauzės susimąsčius… Kalbamės apie daug ką – vidinį vaizdą, garso gimimą fotografijos kadre, apie ilgą vaizdo išnešiojimą, metus ir daugiau galinčias trukti kūrybines pauzes, negatyvų sunaikinimą, kai nuotraukos jau atspaustos, nes grįžti prie to paties, anot menininko, nėra prasmės. Nė vienas grįžimas negali būti toks pat. Kiekvienas kadras R. Treigiui yra apaugęs asmenine patirtimi, jo vaizduose nėra konkretaus laiko ženklų, tai, kas vaizduojama, gali vykti nuolatos. Perteklinė informacija sukelia triukšmą, nuo to, kas nereikalinga, vaizdą dažnai išvaduoja rūkas. Taip pat net ir bandant eksperimentuoti, vis tiek rezultatas per daug nesiskirs nuo kitų darbų, nes nuo savęs pabėgti neįmanoma.

Straipsnį skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-11-15-remigijus-treigys-net-ir-bandydamas-eksperimentuoti-nuo-savo-braizo-nepabegsi/151357