Menininkė Ieva Rutė neneigė, kad pasitelkusi senovinį vaizdo perteikimo būdą tarsi bandanti sugrįžti prie visa ko ištakų. „Ko gero, taip. Apskritai, save vadinu analogo žmogumi. Ne tik aš, bet ir daugelis atsigręžia į tas senąsias, lėtąsias technologijas – visos jos reikalauja dėmesio, indėlio. Asmeninis santykis su menu, kūryba, kuriai reikalingas žmogiškas prisilietimas, ypač šitame skaitmenizuotame pasaulyje – mielas pats iš savęs“, – sakė I. Rutė, kurios personalinė paroda „vaizdai virsmai“ rodoma Vilniaus fotografijos galerijoje.

Forografija I. Rutė pasakojo besidominti gana seniai: „Nuo 2008-ųjų daug fotografavau analogine juosta, man buvo įdomios alternatyvios technologijos, tačiau vėliau mano dėmesys fotografijai šiek tiek nuslopo. Važiuodama į keliones, kurias organizuodavau, veždavausi keturis-penkis fotoaparatus, pilną kuprinę fototechnikos. Keliaudama fotografavau juosta, o 2014-aisiais jau turėjau kalną nuotraukų, kurios buvo neryškintos... Praėjusių metų vasarą pamačiau, kad vyks analoginės fotografijos pleneras, nusprendžiau parašyti organizatoriams, ir jie mane priėmė. Visą savaitę kartu su festivalio nariais praleidome dirbtuvėse! Man tai buvo puiki proga išryškinti tas juostas, kurias buvau palikusi.“

Skaitykite visą straipsnį