Ievos Rutės personalinė paroda „vaizdai virsmai“ Vilniaus fotografijos galerijoje

Vos išgirdus Ievos Rutės jau antros personalinės parodos pavadinimą „vaizdai virsmai“, įnoringos lietuvių kalbos gramatikos ištreniruotas protas įtariai suklūsta: ar tik nebus praleistas koks nors paaiškinimą ar bent jo nuorodą suteikiantis skyrybos ženklas? Pavyzdžiui, kableliu atskirtas šių žodžių derinys iškart nužymėtų dvi skirtingas kūrybos koncepcijas, matomas parodoje. Pirmoji – tai nespalvotos kraštovaizdžio fotografijos juostiniu aparatu, antroji – arbatos žolelių atvaizdų išgavimo procesas, kurį be kameros atlieka tik fotopopierius. Jeigu toks kablelio įsikišimas į pavadinimą vis dėlto neįstengtų nusakyti fototechnikos panaudojimo dvilypumo, galbūt padėtų kitas gramatinis intarpas, tarkime – brūkšnys? Šis pavadinime akcentuotų nuoseklų akimi matomo vaizdo ir jo virsmo fotografija ryšį.

Vis dėlto, nepaisant interpretacijoms itin parankaus pavadinimo, parodoje išryškėja du idėjiniai vaizdo suvokimo pradai, jungiami iracionalumo bei atsitiktinumo dėmens. Jau pirmoje ekspozicijos dalyje raginama gražiai paprašyti logiškų atsakymų nuolat ieškantį protą atsiriboti ir užleisti vietą spontaniškumui. Čia eksponuojami bevardžiai, nespalvoti, kelionėje po Tibetą juostiniu fotoaparatu fiksuoti (daugiausia gamtos) vaizdai. O štai virsmų koncepcija vystoma antrame galerijos aukšte, atskiriančiame ne tik erdves, bet ir vizualiai nevienalyčius menininkės projektus. Ant baltų, lengvų, visą antro aukšto parodos architektūrą formuojančių užuolaidų ramiai siūbuoja šimtai nedidelio formato arbatžolių paveikslėlių.

Skaityti visą straipsnį