D. Dagienė: „Vilniaus geto teritorijoje tokios fotografijos, lyg nukritę medžių lapai, klajojo kiemuose ir gatvėse…“
Vilniaus rotušėje veikusios parodos „Augalų atmintis“ (fitografija: chlorofilo atspaudai) proga – pokalbis su jos autore, fotografe DOVILE DAGIENE. 2020 m. D. Dagienė Vilniaus dailės akademijoje apgynė daktaro disertaciją, surengė ne vieną solinę parodą, yra įvertinta ir apdovanota Lietuvos ir pasaulio fotografų bendruomenės.
Unikalioje ekspozicijoje pristatyta dalis ciklo „Augalų atmintis“ fotografijų. Kaip jos radosi, kokią idėją įprasmina kiekvienam žiūrinčiajam ir menininkei? Kas slypi už nuotraukos, kaip objekto, kaip materijos, kaip žmogaus, miesto, kultūros, istorinės relikvijos?
Pokalbį pradėkime nuo parodos „Augalų atmintis“ antrojo pavadinimo sando „atmintis“. Kokią jis Jums turi reikšmę? Galia ir galimybė at(si)minti – kas tai yra žmogui apskritai, Jums asmeniškai žvelgiant iš fotografijos meno perspektyvos? Ar atmintis ir fotografija yra tiesiogiai susijusios su patyrėju, suvokėju?
Gali būti, kad fotografijos, kaip medijos, unikalumas ir yra jos daugiafunkcionalumas. Asmeniškai man fotografija visada atskleidžia dvi pagrindines atminties ir laiko temas. Šios dvi sąvokos aprėpia tiek praeitį, tiek ateitį, o kartu neišvengiamai siejasi ir su pačiu patyrėju, suvokėju.
„Augalų atmintis“ – fotografijų ciklas, sukurtas unikaliu būdu – ant augalų lapų pasitelkus chlorofilo ir fotosintezės procesą perkeliamos nuotraukos. Papasakokite plačiau apie kūrybinį darbo metodą, jo atradimą ir savo pritaikymo būdą.
Ciklą „Augalų atmintis“ sudaro kelios mažesnės fotografinės serijos. Viena serijų – chlorofilo atspaudai, fotosintezės būdu atspausti ant melsvės lapų. Šiuos atspaudus vadinu fitografija(gr. phyton – „augalas“, grapho – „rašau“). Tai yra seniai žinomas organinis alternatyvus fotografavimo procesas, kitaip vadinamas antotipija. Šį procesą išrado Mary Somerville, kuri 1842-aisiais savo tyrimą pristatė serui Johnui Herscheliui (dažnai klaidingai pristatomam išradėju).
Šiandien antotipijos techniką savo kūryboje pasitelkia daugybė menininkų. Vieni pirmųjų chlorofilo procesą apibrėžė britų menininkai Heatheris Ackroydas ir Danas Harvey, tačiau šiek tiek kitokiu formatu. Jie sukūrė vaizdo projektavimo ant žolės metodą, naudodami projektoriaus lempos skleidžiamą šviesą. Projektuojamas negatyvas leidžia šviesai pasiekti tik tam tikras žolės paviršiaus vietas, o šviesos nepaliestas žolės plotas pabąla.
