2022 metų sausio 18 dieną sukanka 125 metai, kai Sidarių kaime, Šiaulėnų valsčiuje, gimė Balys Buračas – daugiašakė asmenybė – pedagogas, tautodailininkas, etnografas, kraštotyrininkas, publicistas, muziejininkas ir fotografas.

Daugiau nei penkis dešimtmečius skirdamas „žūstančių brangenybių gelbėjimui“, kaip yra rašęs viename iš savo laiškų, šį savo idealą B.Buračas įvykdė su kaupu, rinkdamas, aprašydamas, fotografuodamas ir ateičiai išsaugodamas žemdirbiškos pasaulėjautos papročius, tradicijas bei reliktus – tai, kas jam pačiam buvo žinoma nuo mažens.

Fotografinis jo palikimas turėjo lemiamos įtakos ir pokario Lietuvos fotografams, kurie leisdavosi į ilgas keliones po gimtąjį kraštą, kūrė didžiules nuotraukų serijas ir tokiu būdu pratęsė B.Buračo suformuotą misiją – dokumentuoti savąjį laiką, žmones bei jų gyvenimus.

Būsimo fotografo vaikystė prabėgo tėvų ūkyje, o pirmąsias pamokas gavo iš tėvo bei vyresniojo brolio, kurie jaunėlį supažindino su skaičiais bei raidėmis. Būdamas dešimties iš tėvo brolio gavo labai brangią dovaną – iš Rygos atvežtą aštrų peiliuką. Juo B.Buračas išdrožė pirmuosius savo medžio dirbinius, su kuriais 1907 metais debiutavo Vilniuje surengtoje pirmojoje lietuvių dailės parodoje.

Dėmesys aplinkai bei kasdienės kultūros ženklams, natūraliai tapusiais jo paties gyvenimo dalimi, po dešimtmečio B.Buračą atves į klajūno kelią. Tuomet jis skersai išilgai apkeliaus visą Lietuvą, visais įmanomais būdais stengdamasis išsaugoti tai, kas pamažu jau nyko sparčiai bekylant modernaus laikmečio bangai.

1915 metų pavasarį netoli gimtojo Sidarių kaimo iš pro šalį žygiuojančio vokiečių dalinio kareivio B.Buračas įsigijo pirmąjį savo fotoaparatą, jį iškeisdamas į gyvatėmis, lapais, žiedais ir paukščiais išdrožinėtą savo lazdą. Tuomet išmokęs fotografuoti, jis pradžiai leidosi po artimas ir pažįstamas apylinkes, kuriose, kaip rašo savo autobiografijoje, „matęs išpjaustymais papuoštų pirkių, svirnelių, medžio dailės dirbinių ir kt.“

Nuo šio laiko fotoaparatas tapo nuolatiniu jo palydovu, su juo B.Buračas ne tik įrašė savo pavardę į Lietuvos kraštotyros pirmeivių gretas, tačiau ir padėjo jam sukurti išsamų, vaizdingą ir nepamirštamą to meto Lietuvos paveikslą, siekiantį šimtmečių istoriją.

Visas pasakojimas ir iliustracijos

(Multimedija parengta 15min bendradarbiaujant su Fotografijos muziejumi – Šiaulių „Aušros“ muziejaus padaliniu – įgyvendinant projektą „Fotografų Lietuva: pasakojimai vaizdais“.)