Vilniaus Dailės akademijoje, kur daug metų dirbo, Trimakas, persmeigęs vinuku, ant sienos sukabino rudus popieriaus stačiakampius – mažėjančia tvarka sudėti vienas ant kito, jie sudaro netaisyklingą piramidę. Tai senieji prancūzų dagerotipijos formatai, žemyninės Europos fotografijos pradžia (britai turėjo savo formatus). O nežinančiam fotografijos istorijos ir negavusiam autoriaus paaiškinimo – tai dar vienas abstraktus Trimako kūrinys. Panašią paslaptį turi ir 2006 m. pradėtas ciklas „Savas formatas“, kuriam sukurti panaudota kamera, analogiška Józefo Czechowicziaus dumplinei kamerai. Taigi Trimakas tarsi nelaužo jokių normų (šiuo atveju nekeičia formatų), nesižvalgo po futuristinius horizontus, o atsisuka į praeitį, nuosekliai vykdydamas savo meninį tyrimą.

Straipsnis publikuotas žurnale „Kultūros barai“, http://www.kulturosbarai.lt/uploads/news/id124/KB_2018_02_WEB.pdf