Apie adoraciją ironiškai. Audriaus Puipos „Inscenizuoti paveikslai“ Palangoje
2018 06 01 / Agnė Narušytė, „7 meno dienos“
Ši paroda tik šmėkštelėjo. Atstumas tarp Vilniaus ir Palangos lėmė, kad jos beveik niekas ir nepamatė. Bet apie ją verta kalbėti, nes pluoštelyje 1991–1997 m. sukurtų fotografijų netiesiogiai įkūnytos to laiko nuotaikos, įsivaizdavimai ir maištas.
Menas (ne)rodyti savęs. Apie meną feisbuke
2018 06 01 / Monika Krikštopaitytė, „7 meno dienos”
Feisbukas (toliau FB) labai daug prisidėjo prie meno populiarinimo. Kai žmonėms nusibodo laužyti galvas, kaip atsakyti į tinklo užduodamą klausimą „kaip jautiesi šiandieną?“ arba „kas sukasi tavo galvoje?“, pasitelkti visokio raugo vaizdai, bet tarp jų vis dažniau įsipainioja ir meno, netgi gero meno.
Svarbiausia fotografijos paroda
2018 05 28 / Ernestas Parulskis, „Verslo žinios“
Neprisimenu, ar Lietuvoje dar buvo toks intensyvus ir kokybiškas personalinės parodos turas: praėjusiais metais ją vasarą ir rudenį rodė Šiaulių fotografijos muziejus, šių metų žiemą – Kauno fotografijos galerija, dabar (iki birželio 9 d.) ji eksponuojama Vilniuje, abiejose Fotomenininkų sąjungos galerijose. Kiekvieną kartą sulaukta nemenkos – ir lokalios, ir platesnės – reakcijos spaudoje, socialiniuose tinkluose ir pokalbiuose. Ir tai dar nėra turo pabaiga: Remigijaus Pačėsos (1955–2015) kūrybos retrospektyva „Geltona gulbė neatplauks“ bus parodyta ir menininko gimtinėje Marijampolėje.
Fotomenininkas Albertas Švenčionis: „Man rūpi tikrovės vaizduose įžvelgti praeities dvasią“
2018 05 25 / Birutė Mačienė, „Lietuvos rytas“
Per Lietuvos miestus, miestelius ar kaimus jau ne vienus metus keliauja kauniečio fotomenininko Alberto Švenčionio autorinių fotografijų paroda „Būtsargiai – Lietuvos piliakalniai“. Tačiau tai nėra baigtinis ekspozicijos piliakalnių tema variantas. Inžinierius, Lietuvos fotomenininkų bei Lietuvos žurnalistų sąjungų narys A.Švenčionis, nors ir nepaprastai užimtas, tebėra jai ištikimas, savo bei kitų džiaugsmui atrasdamas bei meniškai įamžindamas vis naujus piliakalnius.
Ričardas Šileika. Per šimtą metų mes išmokome daug naujų vaidybos modelių. Manipuliacija vaizdais tapo mūsų savastimi
2018 05 17
Asociacijos, iššaukos, išdavos, užfiksuotos Geistės Marijos Kinčinaitytės ir Louise Oates fotoparodoje „Gyliai, pjūviai, grūdėtumas“. Mūsų regimam / kuriamam vaizdui nebeužtenka savos tiesos. Kaip koncertuojantiems žinomiems muzikantams reikalinga apšildančioji grupė. Tačiau kūrėjo vaizduotė neišsitenka be algoritmo. Kurianti sąmonė vienaskaitos konkretumą ir apčiuopiamybę verste verčia daugiskaitos konfigūracijomis.
Kultūros kirtis. Fotografijos ir tapybos dialogas
2018 05 14 / Remigijus Venckus, „Šiaulių naujienos“
„Drobė dviems“ – tai ne tik dviejų menininkų susitikimas, dviejų kartų kūrybinis pokalbis, vienas kito kūrybos pratęsimas bei papildymas, bet ir nuoširdi motinos ir sūnaus diskusija. Naujoji Marijos Šileikaitės-Čičirkienės ir Manto Misevičiaus-Sim kūrinių kolekcija taip pat gali būti traktuojama ir kaip amžinos tapybos bei fotografijos diskusijos revizavimas. Verta prisiminti, kad fotografija pirmiausia buvo išrasta kaip mokslo eksperimentas, vėliau ji tapo pramoga, o dar vėliau – menu.
Panevėžietis fotomenininkas pasinėrė į slėpiningą tikėjimo pasaulį
2018 05 13 / Raimonda Mikučionytė, JP.lt („Jūsų Panevėžys“)
Paroda „Šventasis kelias“, skirta Tėvui Stanislovui, sukurta 2005 metais, o „Stačiatikių tikėjimo portretas“ kurta net dešimtmetį – nuo 2006-ųjų iki 2016 metų. Abu fotografiniai pasakojimai susiliejo į vieną ir tapo paroda „Tikėjimo kryžkelės“.
R. Šulskytė: „Kūryba – yra ta erdvė, kuri nieko iš manęs nereikalauja“
2018 04 29 / Remigijus Venckus, „Šiaulių naujienos“
Atmintis menininkams labai svarbi. Pabėgti nuo atminties neįmanoma. Doc. R. Šulskytės kūriniuose atmintis ir laikas darniai sukimba. Derindama kelis skirtingus savojo fotoarchyvo ir kito, tikriausiai anoniminio, fotografo kadrus (savo vietą atradusius autorės šeimos albume) kūrėja pateikia asmeninės patirties kartografiją. Nuotraukos sugestijuoja tas patirtis, kurių negalima išsižadėti, kurios nutinka ir lydi visą gyvenimą, kurios sutvirtina asmens tapatybę.
Kad jūs manęs neužmirštumėte. Mariuszo Hermanowicziaus ir Agnieszkos Rayss paroda „Prospekto galerijoje“
2018 04 27 / Katažyna Jankovska, 7md.lt („7 meno dienos“)
Lenkų fotografo Mariuszo Hermanowicziaus retrospektyvinę parodą galima prilyginti kelių trumpametražių filmų peržiūrai. Kūrinių eiliškumas ir aiškus naratyvas, lydimas menininko užrašų, – tarsi titrų, primenančių Duane’o Michalso kūrybą, – įtraukia ir panardina žiūrovą į skirtingus pasakojimus. Kiekvienas filmas, remdamasis charakteringiausiais darbais, ženklina ir apžvelgia pagrindinius menininko veiklos etapus, kai keitėsi ne tik stilistika, formatas ir technikos, bet ir medijos funkcija. Parodą lydi šiuolaikinės Lenkijos menininkės Agnieszkos Rayss naujausias projektas „Kur yra kūnas“ / „Where The Body Is“. Autorė fotografijoje daugiausia žaidžia moteriško kūno įvaizdžiais ir iš dalies yra įkvėpta paskutinio Hermanowicziaus kūrybinio laikotarpio darbų.
V.Karaciejaus „Požiūris“. Apie realybės suvokimą per fotoaparato ieškiklį ir kalbėjimą vaizdu
2018 04 26 / Danguolė Ruškienė, „Durys“
„Kaip ir kiekvienas mirtingasis, aš noriu palikti pėdsaką savo aplinkoje, savo žemėje. Ateina žmogui laikas, kai jis turi ką pasakyti, turi ką parodyti. Tai daryti reikia, ir tai yra tik maža dalis to, ką esi per savo gyvenimą nuveikęs. Man pasisekė. Visą gyvenimą ne tik dirbau kasdienius darbus, bet ir kūriau“, – personalinės parodos atidarymo metu kalbėjo Vytas Karaciejus. Jo jubiliejinė retrospektyvinė paroda „Požiūris“, visą mėnesį iki kovo 25 d. veikusi KKKC Parodų rūmuose, buvo dedikuota Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui.
