Archyvas (0)
D. Dagienė: „Vilniaus geto teritorijoje tokios fotografijos, lyg nukritę medžių lapai, klajojo kiemuose ir gatvėse…“

D. Dagienė: „Vilniaus geto teritorijoje tokios fotografijos, lyg nukritę medžių lapai, klajojo kiemuose ir gatvėse…“

2022 08 09 / Elvina Baužaitė (Bernardinai.lt)

Vilniaus rotušėje veikusios parodos „Augalų atmintis“ (fitografija: chlorofilo atspaudai) proga – pokalbis su jos autore, fotografe DOVILE DAGIENE. 2020 m. D. Dagienė Vilniaus dailės akademijoje apgynė daktaro disertaciją, surengė ne vieną solinę parodą, yra įvertinta ir apdovanota Lietuvos ir pasaulio fotografų bendruomenės.

 
Iš salos į salą. Pokalbis su taivaniete menininke Chia-Yun Wu

Iš salos į salą. Pokalbis su taivaniete menininke Chia-Yun Wu

2022 05 24 / Marija Martinaitytė („7 meno dienos“)

Gegužės mėnesį į Nidos meno koloniją iš Taivano atvyko menininkė Chia-Yun Wu. Ši meno rezidencija yra tarptautinio fotografijos simpoziumo „NIDA. Sutikti fotografiją“ dalis. Iš 102 kandidatų menininkė komisijos buvo atrinkta vienbalsiai. Chia-Yun Wu koncentruojasi į meno tarpdiscipliniškumą ir savo darbuose jungia kino kalbą, fotografiją, kitas medijas bei meno formas.

 
Absoliučiai kiekvienoje molekulėje (Įsibuvus Kristine Krauze-Sluckos parodoje)

Absoliučiai kiekvienoje molekulėje (Įsibuvus Kristine Krauze-Sluckos parodoje)

2022 04 14 / Ričardas Šileika

Homo sapiens įvairiažanrė ir skirtingabūdė veikla ilgainiui vis labiau „humaniškėja“. Tai yra ji beatodairiškai pritaikoma žmogaus ambicijoms ir poreikiams. O tie poreikiai neįtikėtinai „auga“ kaip ant mielių. Tiksliau – jie daiginami, jie auginami, jie priauginami tamtyč. Ar kas galėjo (į)spėti, kad vis spartesnis ir vis aršesnis civilizuotėjimas sukels atvirkštinių – nepalankių ir net kenksmingų – pasekmių patiems žmonėms.

 
Kiekvieno mūsų diena yra penklinė. Gyvenimas – polifonija

Kiekvieno mūsų diena yra penklinė. Gyvenimas – polifonija

2022 03 02 / Ričardas Šileika

Kaip parodos „Garso ir tylos autografai“ autoriai demonstruoja garso pasekmę? Kaip ją vizualizavo? Kaip abstrakcijas, kaip bangas, kaip dėmes, kaip ornamentus, kaip sukinius. Manding, tiek ir teįmanoma. Juk parodos žiūrovas pats sau „įsijungia“ garsus ar melodijas. Kokias jam per čia rodomus vaizdus „pakiša“ jo vidinė patirtis, kokias atveria asociatyvioji atmintis ir kūrybinga vaizduotė.

 
Garso veidas. Paroda „Garso ir tylos autografai“

Garso veidas. Paroda „Garso ir tylos autografai“

2022 02 22 / Faustina Dedūraitė

Muzika yra neapčiuopiama ir momentiška meno rūšis, kuri jau ilgą laiką užrašoma, fiksuojama vizualiu pavidalu ‒ notacija. Jau gana įprasta skaityti ir netradicinės notacijos kompozicijų partitūras, kurios labiau panašėja ne į garso meną, o į vizualinius kūrinius. Įvairiausios klasikinės, grafinės, autorinės užrašymo sistemos įgalina garso gimimą iš popieriuje esančių sutartinių ženklų. Tačiau kas nutinka, kai šį procesą apverčiame aukštyn kojomis? Ar pats garsas yra pajėgus tiesiogiai suformuoti vizualinę išraišką?

 
Garsas, įstrigęs vaizde. Paroda „Garso ir tylos autografai“ „Prospekto“ galerijoje

Garsas, įstrigęs vaizde. Paroda „Garso ir tylos autografai“ „Prospekto“ galerijoje

2022 02 11 / Marija Martinaitytė („7 meno dienos“)

Kaip vizualiai perteikti muziką? Tikriausiai aiškiausias atsakymas į šį klausimą – natos, penklinė, partitūra. Tačiau „Prospekto“ galerijoje vykstančioje grupinėje parodoje „Garso ir tylos autografai“ menininkai (Antonas Lukoszevieze, Kristijonas Nenartavičius, Lukas Atas ir Gytis Skudžinskas) atsisako praktiškiausio, įprasto muzikos dėmenų (ar, greičiau, techniško muzikos dėmens) vaizdavimo.

 
Šviesoraščio metraštininke vadinama menininkė Ieva Rutė ragina neatidėlioti gyvenimo

Šviesoraščio metraštininke vadinama menininkė Ieva Rutė ragina neatidėlioti gyvenimo

2022 01 29 / Evelina Joteikaitė (Delfi)

Menininkė Ieva Rutė neneigė, kad pasitelkusi senovinį vaizdo perteikimo būdą tarsi bandanti sugrįžti prie visa ko ištakų. „Ko gero, taip. Apskritai, save vadinu analogo žmogumi. Ne tik aš, bet ir daugelis atsigręžia į tas senąsias, lėtąsias technologijas – visos jos reikalauja dėmesio, indėlio. Asmeninis santykis su menu, kūryba, kuriai reikalingas žmogiškas prisilietimas, ypač šitame skaitmenizuotame pasaulyje – mielas pats iš savęs“.

 
Paroda, kurioje atsakymų ieškoti nereikia

Paroda, kurioje atsakymų ieškoti nereikia

2022 01 28 / Ugnė Brazytė („7 meno dienos“)

Vos išgirdus Ievos Rutės jau antros personalinės parodos pavadinimą „vaizdai virsmai“, įnoringos lietuvių kalbos gramatikos ištreniruotas protas įtariai suklūsta: ar tik nebus praleistas koks nors paaiškinimą ar bent jo nuorodą suteikiantis skyrybos ženklas? Pavyzdžiui, kableliu atskirtas šių žodžių derinys iškart nužymėtų dvi skirtingas kūrybos koncepcijas, matomas parodoje.

 
Baliui Buračui – 125. Fotografas, įamžinęs vaizdinę tautos atmintį

Baliui Buračui – 125. Fotografas, įamžinęs vaizdinę tautos atmintį

2022 01 20

2022 metų sausio 18 dieną sukanka 125 metai, kai Sidarių kaime, Šiaulėnų valsčiuje, gimė Balys Buračas – daugiašakė asmenybė – pedagogas, tautodailininkas, etnografas, kraštotyrininkas, publicistas, muziejininkas ir fotografas. Daugiau nei penkis dešimtmečius skirdamas „žūstančių brangenybių gelbėjimui“, kaip yra rašęs viename iš savo laiškų, šį savo idealą B.Buračas įvykdė su kaupu.

 
Nemirusių vaikų istorijos. Tado Kazakevičiaus paroda

Nemirusių vaikų istorijos. Tado Kazakevičiaus paroda

2022 01 14 / Agnė Narušytė („7 meno dienos“)

„Prospekto“ galerijos sienele atskirtoje erdvėje, vitrinoje, eksponuojamas laikraštis, kurio pirmajame puslapyje pranešama apie Stalino mirtį. Žinia iliustruojama jo, gulinčio gėlėmis išpuoštame karste, nuotrauka. Virš tos vitrinos išrikiuotos fotografijos, be žodžių informuojančios apie jo „nuopelnus“: moteris su vaikais pjauna storą medžio kamieną, sesės ir broliai fotografuojasi snieguotame peizaže prie svetimų namų...

 
  1 2 3 4 5 6 7 ... 20 21 22  
00370 5 2611665
Gedimino pr. 43, LT-01109 Vilnius
Sprendimas: Cloudlab.lt