Inta Ruka (Latvija)

Šiame pokalbyje Inta Ruka pristatys tris svarbiausius savo fotografijos ciklus, atskleisdama ilgametės dokumentinės kūrybos principus ir nuoseklų domėjimąsi žmonėmis bei jų gyvenimo istorijomis.

Pirmiausia ji papasakos apie ciklą „Mano krašto žmonės“, kurį pradėjo kurti 1982 m. Balvių krašte Rytų Latvijoje – regione, iš kurio kilę jos tėvai ir kuriame ji vaikystėje praleisdavo vasaras. Per atostogas Ruka eidavo iš vienų namų į kitus ir fotografuodavo vietos gyventojus. Dažniausiai sutikdavo vyresnio amžiaus žmoniųir vaikų. Kitą vasarą ji sugrįždavo su atspaustomis fotografijomis, kurias dovanodavo portretų herojams, ir fotografuodavo juos iš naujo. Taip tęsėsi kelerius metus. Per šį laiką užsimezgė artimi ryšiai – žmonės ją kviesdavo į savo namus, vaišindavo tuo, ką turėjo, ir dalydavosi savo gyvenimo istorijomis. Šis ciklas liudija pasitikėjimą ir nuoširdų ryšį, tapusį neatsiejama autorės kūrybos dalimi.

Antrasis ciklas – „Amālijos gatvė 5a“ – kilo iš sumanymo, kurį fotografė brandino dar XX a. devintojo dešimtmečio pabaigoje: nufotografuoti visus viename name gyvenančius žmones. Šią idėją pavyko įgyvendinti tik 2004 m., kai Rygoje ji aptiko medinį dviejų aukštų daugiabutį Amālijos gatvėje. Maždaug trisdešimties butų name gyveno įvairaus amžiaus, skirtingų profesijų ir tautybių žmonės – tarsi mažas Latvijos visuomenės modelis. Gavusi gyventojų ir namo savininkų sutikimą, Ruka keturias vasaras fotografavo gyventojus namuose ir bendrame kieme. Taip gimė daugiau nei šimto fotografijų ciklas.

Paskutinėje pokalbio dalyje fotografė pristatys ciklą „Po tuo pačiu dangumi“, kurį pradėjo kurti 2016 m., sugrįžusi į Balvių kraštą. Šįkart jos tikslas buvo ne tik fotografuoti žmones, bet ir remiantisjų asmeninėmis istorijomis papasakoti Latvijos istoriją. Prie kiekvienos fotografijos autorė pateikia trumpą tekstą, kuriame užfiksuotas portretuojamo žmogaus gyvenimo pasakojimas. Cikle įamžinti žmonės, patyrę Antrąjį pasaulinį karą, 1949 m. tremtį į Sibirą, Černobylio katastrofos padarinius, Sovietų Sąjungos karą Afganistane, dalyvavę Baltijos šalių nepriklausomybės barikadose, taip pat daugybė kitų asmenų, kuriuos fotografė sutiko savo kelionėse. Daugiau nei šimtą portretų apimantis ciklas atskleidžia, kaip didžioji istorija atsispindi individualiuose žmonių likimuose.

Inta Ruka (g. 1958 m.) – latvių fotografė, gyvenanti Rygoje, Latvijoje. Fotografija jai visada buvo aistra, kuriai ji skyrė laisvalaikį, nes jos profesinė veikla nebuvo susijusi su fotografija.

Fotografuoti ji pradėjo XX a. devintojo dešimtmečio pradžioje. Fotografijos pagrindų ją išmokė Gunāras Birkmanis, vėliau Rukamokėsi pas žymų latvių fotografą ir pedagogą Egoną Spurį, vadovavusį fotoklubui „Ogre“ ir padariusį didelę įtaką jos kūrybiniam keliui.

Nuo 1987 m. Inta Ruka dalyvauja parodose Latvijoje ir užsienyje. Jos kūryba išsiskiria jautriais, intymiais žmonių ir jų gyvenamosios aplinkos portretais.

Naujausia jos paroda „Vietos, vadinamos namais“ eksponuojama „Fotografiska“ muziejuje Taline.