Boris Taskov (Bulgarija, Lietuva, Italija)
Apie tradicinę fotografiją, laboratoriją ir ką daryti su visais tais pinigais
Ne visada norėjau būti fotografu...
Labiau už viską norėjau groti džiazą ir kurti filmus. Ir visa tai dariau. O vieną dieną svajonė žlugo ir prasidėjo gyvenimas.
Taip aš pradėjau fotografuoti – nuo Europos gatvių iki užjūrių, pačios Malaizijos ir Tailando atogrąžų miškų gilumos. Paskui fotografavau karantino metus Jordane, pabėgėlių stovyklas Vidurio Rytuose ir savo gimtąjį kaimelį Sicilijoje. Netrukus tapo akivaizdu, kad man neskirta vaizduoti kvapą gniaužiančių peizažų kaip Anseliui Adamsui ar romantiškų interjerų kaip Williamui Egglestonui. Nemokėjau kurti pasakojimų ir atspaudų kaip Eugene’as Smith’as ar tokių pasaulio nuotraukų kaip Walkeris Evansas, nors nesakyčiau, kad nemėginau. Niekad negebėjau savo nuotraukose sutalpinti gilios prasmės ar socialinės pozicijos – tiesiog pernelyg nesistengiau. O galbūt, tik galbūt, būtent tai ir buvo mano klaida.
Šiandien laikausi paprasto požiūrio – fiksuoju, ką atneša nauja diena. Grįžęs namo išryškinu, atspaudžiu, o tada apie tai pamirštu. Ir kas gi tradicinėje fotografijoje gali nepatikti? Rausva prietema, jausmas kaskart lyg pirmąsyk įsimylint. Nes fotografija visai kaip meilė – vienišių menas, dažniausiai prasmę įgaunantis juo dalijantis. Be viso to, toks paprastas – tuo užsiimti gali net vaikas. Juk viskas, ko reikia, tėra fotoaparatas, vienas ar du objektyvai, krepšys juostelių, laboratorija paversti namai ir gausybė pinigų, kurių neturite. Galiausiai kartkartėmis, padaręs jūsų manymu gerą nuotrauką, netgi galite atsikimšti proseko. Tačiau tam, kad tai pasiektumėt, pirmiausia turite pažinti savo šešėlius…
Boris Taskov gimė 1976 m. sausio 8 d. Sofijoje, Bulgarijoje. Studijavo Sofijos technikos universitete, vėliau – kino režisūrą Vengrijoje, Budapešto dramos ir kino akademijoje. Nuo 1998 m. dirba kino pramonėje režisieriaus asistentu (antruoju režisieriumi). Moka bulgarų, italų, anglų, lietuvių, vengrų, arabų, persų (pagrindai), rusų kalbas. 2005 m. persikėlė į Vilnių, 2018 m. – į Amaną, Jordaniją, 2021 m. – į Novarą, Siciliją. Nuo 2017 m. yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, įgijęs meno kūrėjo statusą. Parodose dalyvauja nuo 2013 metų.
