Nesu viskas, kuo norėčiau būti (I‘m Not Everything I Want to Be)

Dokumentinis filmas apie čekų autorę Libuše’ą (Libuše Jarcovjáková)

„Nesu viskas, kuo norėčiau būti“ – tai dokumentinis filmas apie sudėtingą menininkės Libuše’os Jarcovjákovos savivokos, kūrybos ir istorinio laiko santykį. Jame nagrinėjama tapatybės fragmentacija, vidinis konfliktas tarp asmeninių troškimų ir išorinių aplinkybių, taip pat kūrybos procesas kaip nuolatinė savęs permąstymo erdvė. Filme jungiama archyvinė medžiaga ir stebimoji dokumentika, kuriant jautrų pasakojimą apie moters patirtį, atmintį ir bandymą apibrėžti save nuolat kintančiame pasaulyje.

Filmas pasakoja Libuše’os Jarcovjákovos gyvenimo ir savęs paieškos istoriją nuo normalizacijos laikotarpio Prahoje, kai ji su kamera leidžiasi į miestą ieškodama „laisvės salų“, – klaidžioja naktinėmis komunistinės sostinės gatvėmis nuo spaustuvės naktinių pamainų iki barų, romų bendruomenių bei naujai atvykusių vietnamiečių ir kubiečių aplinkų. Jos fotografijose fiksuojamas kasdienybės margumas, kūniškumas, seksas, nuobodulys ir politinės sistemos suvaržymai, o kartu formuojasi asmeninė emancipacijos ir seksualinės tapatybės paieška.

Šį intensyvų vidinį ir kūrybinį kelią pertraukia žmogžudystės tyrimas, kai policija susidomi jos nuotraukomis iš pusiau legalaus LGBTQ+ klubo. Siekdama išvengti persekiojimo, Libuše sudaro fiktyvią santuoką ir išvyksta į Berlyną, kur susiduria su naujais iššūkiais. Po autoavarijos ji patenka į ligoninę, o vėliau, panaudojusi paskutines santaupas, išvyksta į Tokiją, kur netikėtai atsiskleidžia kaip mados fotografė. Tačiau šis gyvenimas jai pasirodo svetimas ir ji grįžta į Berlyną, o vėliau, griuvus Berlyno sienai, – į Prahą.

Visą šį laiką ji nuolat dokumentuoja savo kasdienybę, santykius, kūną ir emocijas tūkstančiais analoginių kadrų bei dienoraščio įrašų. Taip susiformuoja milžiniškas archyvas, fiksuojantis ne tik jos asmeninę istoriją, bet ir visos epochos transformacijas. Filmas kelia klausimą – ko Libuše ieško už veidrodžio ribų?