Prigimtinai nenuspėjama ir užtikrintai tikėtina (projektas tebevykdomas)

Šis darbas atliepia grėsmingą ženklą iš ateities. „1866 Sizifas“ – taip vadinasi asteroidas netoli Žemės, kurį 1972 m. atrado astronomas Paulas Wildas; 6-9 km skersmens, tad jam susidūrus su Žeme, gyvybė išnyktų. Pagal įsivaizduojamą scenarijų Sizifą nukreipsime į Žemę, kai jis kitą kartą praskries, 2071 m. lapkričio 24 d. Pasaulio pabaiga naudojama kaip pagrindas formuojant keliasluoksnį kūrinį, įtrauksiantį žiūrovą į apmąstymus apie egzistencijos prasmę. Vaizdiniai sudaryti iš neindeksuotų įrodymų, kurių visuma išryškina ateities nelaimę. Nors fotografija mūsų metodikoje kertinė, mes išplečiame savo arsenalą įvairesniais priemonių tipais: kaupdami spausdintą medžiagą ir įtraukdami rastus vaizdus ir tekstus, vaizdo kadrus, gatavus objektus, garsus ir kt. Daugiau funkciniu lygmeniu – slapstome, skaidome, perkuriame kontekstą ir maišome faktus su įsivaizdavimu. Mūsų tikslas yra įvaizdinti Sizifo padėtį, hipotetinį absoliučios beprasmybės užtikrintumą: visa gyvybė žemėje nustos egzistavusi.

Panos Charalampidis ir Mary Chairetaki yra graikų fotografų, gyvenančių Kretoje, duetas. Juos domina fotografijos meno potencialas funkcionuoti kaip tyrimo priemonei, į tokiai terpei būdingą įrodomąją prigimtį integruojančiai emocijas ir žmogiškąją perspektyvą. Jiems patinka įsipareigoti ilgalaikiams projektams, įsigilinti į temą.