Suklastoti veidai

Pranešime pristatomi kai kurie sintetinių klastočių-portretų pavyzdžiai meninės kūrybos, politinio aktyvizmo, propagandos ir melagienų srityse. Taip pat atkreipiamas dėmesys į „pusiau savarankiškos“ mašinos atminties bei autonomiškos skaitmeninės vaizduotės ir matymo klausimus. Tampa įprasta, kad mašininio mokymo(si) algoritmais grįstos kompiuterinės programos „apgauna“ žmogaus-eksperto akį arba ausį. Kalbėdami apie naujausius išmaniuosius žmogaus „papildinius“ taip pat nesunkiai pripažįstame, kad algoritminio valdymo pasaulyje skaitmeniniai įrenginiai ne tik pratęsė, bet ir gerokai pralenkė kai kurias natūralias žmogaus jusles ir gebėjimus. Vis dėlto į algoritminio valdymo tezes verta pažvelgti atidžiau – juk skaitmeninės žinojimo sistemos taip pat sprendžia ir mokslinio objektyvumo bei patikimumo klausimus. Nepaisant to, kad visas šiuolaikines technologijas, padedami mašinų, sukūrė žmonės, algoritminio valdymo erdvėje žmogus (natūraliai) praranda įrankius, demaskuojančius manipuliacijas ir legitimuojančius tikrumą.

Skaidra Trilupaitytė – menotyrininkė, kultūros politikos tyrinėtoja, LKTI vyresnioji mokslo darbuotoja, VDA dėstytoja.