Savo karantino dienoraštyje „Covid19 – vaizdinis dienoraštis iš Neapolio“ fotografė Ludovica Bastianini nagrinėja poreikį dokumentuoti netikėtą patirtį, su kuria mums visiems teko susidurti pandemijos krizės ir visuotinio karantino pradžioje.

Savo praktikoje ji sujungia įvairių rūšių medijas: savo ir kitų darytas nuotraukas; nuotraukas, kasdien gautas per „WhatsApp“; momentines ekrano kopijas iš vaizdo įrašų; nuotraukas iš interneto; pačios darytas jų manipuliacijas, piešinius.

Menininkės biografijos faktai – nuo meno istorijos laipsnio iki fotografijos, vizualinio dizaino, iliustracijos, tapybos studijų – atsispindi jos kūryboje naudojamų metodų įvairovėje.

Dokumentuodama savo karantino patirtį, L. Bastianini apžvelgia didžiulį vaizdinės medžiagos ir naujienų, kurias kasdien turėjome apdoroti, kiekį ir jų poveikį mūsų psichikai. Jos naujo fotografinio naratyvo paieškos žengia kartu su vidiniu žmogaus jausmų ir reakcijų į pavojus bei socialinius pokyčius tyrimu ir vaizduoja istorinį bei emocinį palimpsestą.

Pranešime menininkė mums pademonstruos savo meninį procesą, plačiau papasakodama apie savo patirtį, vaizdines ir menines nuorodas, kultūrinį kontekstą ir veiklos užkulisius.

Ludovica Bastianini yra italų menininkė ir fotografė, plačiai eksperimentuojanti su fotografijos medijomis.