„Jaučiu, kad man, kaip fotografei, būtina mesti iššūkį sau ir tyrinėti nežinomas sritis. Fotografavimas gali būti vienišas užsiėmimas, bet man patinka ši vienatvė, nes leidžia jausti ir matyti, taip pat suteikia pilnatvės.“

Pamiršti daiktai, besilupantys tapetai senuose namuose, pro užuolaidą besiskverbiantys saulės spinduliai, vėjo taršomos senos telefonų knygos ir intymumo detalės, kurias tik gerai „žinojime, kaip žiūrėti“ pasikausčiusi akis gali paversti vaizdais. Pastaraisiais metais Jessica Backhaus nepaliauja maginusi žiūrovus išradingais sprendimais, kuriuos ji demonstruoja savo meninėse, pasakojamosiose fotografijose, rodomose ir atskirai, ir kaip serijas. Ji vaizduoja kasdienius daiktus ir natiurmortus taip, kad jie žiūrovui atveria prasmės ir tikrovės lygius, taip išryškindami savo metaforinę reikšmę. Fotografė suvokia ją supantį pasaulį itin tiksliai ir jautriai: šviesa ir spalvos, taip pat tapybiška jų realizaciija yra svarbiausios menininkės išraiškos priemonės. Išskirtinis jos iki šiol sukurtų darbų bruožas yra kerinti sąveika tarp tikrovės vaizdavimo ir mįslingos abstrakcijos. Forma, šviesa ir spalva itin aiškiai ir visiškai natūraliai apibūdina J. Backhaus vaizdinę istoriją.
 

Jessica Backhaus (g. 1970 m. Kukshafene) augo menininkų šeimoje. Būdama šešiolikos persikėlė į Paryžių, kur vėliau (1989–1992) studijavo fotografiją ir vizualinę komunikaciją. Čia ji 1992 m. susipažino su Gisèle Freund, kuri tapo jos mentore. 1995 m. J. Backhaus aistra fotografijai nuvedė ją į Niujorką, kur ji asistavo fotografams, vykdė savo projektus ir gyveno iki 2009 metų.

J. Backhaus šiandien laikoma vienu ryškiausių šiuolaikinės fotografijos balsų Vokietijoje. Jos kūryba buvo rodoma daugybėje asmeninių ir grupinių parodų, tarp jų ir Nacionalinėje portretų galerijoje Londone, „Martin-Gropius-Bau“ galerijoje Berlyne, „MARTa Herford“ muziejuje ir Erfurto „Kunsthalle“. Fotografė išleidusi dešimt leidinių, jai atstovauja įvairios galerijos Europoje ir JAV.