Perteklinės emocijos interneto įvaizdžius perdirbančio meno ekosistemoje

Virtualioje tikrovėje išsiūbuotos emocijos, ypač tos, kurias „gaudo“ socialiniai tinklai, nerimą keliančia kryptimi keičia socialinę bei politinę tikrovę. Tačiau menininkams – išradingiems internete klajojančių vaizdų vartotojams ir perdirbinėtojams – tai proga apmąstyti prarają tarp absurdo ir juoko, priešintis tinklo inercijai išlaisvinant užprogramuotas emocijas. Paskaitoje šie klausimai svarstomi analizuojant tris atvejus: 1) Monos Lizos memą kaip teorinį instrumentą Arturo Valiaugos ir Laisvydės Šalčiūtės kūriniuose; 2) teiginį „(K)laiko nėra“, išnyrantį Remigijaus Treigio ir Beno Šarkos vizualiniuose dialoguose; 3) tragikomišką Meliuzinos egzistenciją Laisvydės Šalčiūtės „(Melo)dramose“.

Agnė Narušytė (gim. 1970) yra menotyrininkė, fotografijos ir dailės kritikė bei parodų kuratorė. 1995–1996 m. Niukaslo universitete (Didžioji Britanija) studijavo kino teoriją. 2005 m. Vilniaus dailės akademijoje apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Nuobodulio estetika XX a. devintojo dešimtmečio Lietuvos fotografijoje.“