2020

„2020“ yra sukonstruotų scenų ciklas. Kalbama ne tiek apie patį virusą, kiek apie viruso poveikį asmeniui ir visuomenei: saviizoliaciją ir užsirakinimą namuose, dažnai sukeliantį vienatvę, nuobodulį ir neviltį. Anksčiau kasdienis pasivaikščiojimas iki prekybos centro buvo vertinamas kaip neišvengiama blogybė. Dabar daugeliui tai tapo dienos akcentu – tik tam, kad nuėję ten rastume dėl neracionalaus vartotojiško elgesio ištuštėjusias lentynas.

Prasidėjus saviizoliacijai, užstrigau Alpėse. Staiga visos valstybių sienos uždarytos, ir aš septynias savaites negalėjau grįžti į Londoną. Kai gegužės pradžioje pagaliau parvykau į tą miestą, mane ištiko šokas. Atrodė, kad visas Londonas buvo pavirtęs dideliu laikinu morgu. Mano studija yra mažiau nei dviejų mylių atstumu nuo Whitechapel ligoninės, kurioje nuo koronaviruso mirė daugiausia žmonių visoje šalyje. Parvykęs iš nuostabios Alpių izoliacijos, patekau tiesiai į pandemijos epicentrą Europoje. Praėjus dviem savaitėms nusprendžiau savo studiją nudažyti juodai ir apmąstyti šias patirtis naujame kūrinių cikle. Jam parenkti vaizdai buvo nufilmuoti gegužės mėnesį. Kadangi metai dar nesibaigė, projektas taip pat tebesitęsia.

G. Roland Biermann gimė Bonoje (Vokietija). Studijavo Niujorko universitete, yra įsikūręs Londone. Jis yra konceptualus menininkas, dirbantis su fotografija, kino filmais, skulptūra ir instaliacija. Dažnai dirba su banaliais kasdieniais daiktais, tokiais kaip plastikiniai krepšiai, naftos statinės ir avarijas greitkeliuose žymintys užtvarai. Arba, kaip ir įgyvendinant šį projektą – su prekybos centrų lentynomis iš perdirbtų medžiagų, pirkinių krepšeliais ir vežimėliais, tualetiniu popieriumi ir rankų dezinfekantu.